Kurk Lietuvai dalyviai Kristina Medžiaušytė ir Donatas Paulauskas dalinasi Psichikos sveikatos rodikliais Lietuvoje. Pasak jų, šių problemų prevencija ir jos stiprinimas gali įveikti esančius žemus rodiklius.
1. Kodėl mums psichikos sveikata yra svarbi?
Visuomenei gera psichikos sveikata padeda siekti gerovės, solidarumo, socialinio teisingumo, o vykdant politiką – dėl blogos psichikos sveikatos patiriama įvairių išlaidų, nuostolių ir sukuriama našta piliečiams ir visuomenei. Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad psichikos sveikata yra geros savijautos būsena, kurioje asmuo suvokia savo sugebėjimus, gali susidoroti su įprastais gyvenimo stresais, našiai ir rezultatyviai dirbti ir įnešti savo indėlį į bendruomenę.
2. Kas lemia psichikos sveikatą ir gerą savijautą?
Įvairūs veiksniai: 1) Biologiniai (pvz. genetika), 2) Asmeniniai (pvz. asmeninė patirtis ir išgyvenimai), 3) Šeimos ir socialiniai (pvz. socialinė parama), 4) Ekonominiai ir aplinkos (pvz. socialinis statusas ir gyvenimo sąlygos).
3. Kaip galime pagerinti visuomenės psichikos sveikatą?
Svarbu vadovautis pagrindiniais žingsniais: suvokti ir įtvirtinti nuostatą, kad psichikos sveikata yra neatsiejama sveikatos dalis; išreikšti politinę valią, įgyvendinant strategiją ir priemonių planą; sukurti nacionalinį prevencijos modelį su aiškiais vertinimo ir stebėsenos kriterijais. Esminiais modelio įrankiais turėtų būti prevencinės ir stiprinimo programos, pagrįstos pasaulinių organizacijų rekomendacijomis ir gerąja užsienio šalių praktika.
4. Kas yra svarbiau: prevencija ar stiprinimas?
Prevencija – tai priemonės ir būdai, kuriais siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams atsirasti ir plėtotis. Stiprinimo strategijos yra susietos su gerėjančia gyvenimo kokybe ir sveikatos gerinimu, o ne simptomų ir trūkumų mažinimu. Psichikos sveikatos prevencija ir stiprinimas yra persidengiančios, vienodai svarbios ir viena kitą papildančios veiklos, būtinos įgyvendinant psichikos sveikatos politiką.
5. Kas buvo pastebėta, apžvelgus psichikos sveikatos prevencines programas Lietuvoje?
Iš 25 apžvelgtų programų 15 programų buvo skirtos psichikos sveikatos stiprinimui, 10 – psichikos sveikatos problemų prevencijai. Turint galvoje, kad apžvelgtų programų skaičius nėra didelis, galima teigti, jog tarp prevencinių ir stiprinimo programų egzistuoja balansas. Vis dėlto jos nėra proporcingai taikomos visoms amžiaus grupėms:
- tiek stiprinimo, tiek prevencinės programos dažniausiai yra skirtos mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunimui;
- ikimokyklinio amžiaus metu vaikai į tokias programas praktiškai nėra įtraukiami;
- įvairaus amžiaus suaugusiesiems (tėvams, mokyklų darbuotojams) dažniausiai yra skirtos stiprinimo programos;
- labiausiai trūksta programų, nukreiptų į studentiško amžiaus jaunimą, darbingo amžiaus ir pensinio amžiaus žmonių grupes.
Tai reiškia, kad Lietuvoje su psichikos sveikatos stiprinimu ir prevencija žmogus susiduria tik tam tikruose etapuose – mokykliniame amžiuje ir tėvystės laikotarpyje. Tokiu būdu psichikos sveikatos stiprinimas asmens gyvenime pasireiškia labai fragmentiškai. Jei Lietuvoje psichikos sveikata būtų gerinama nuosekliai ir nacionaliniu mastu, stiprinimo ir prevencinės programos turėtų proporcingai apimti visas amžiaus grupes.
Daugiau apie apžvalgą skaitykite čia.
Daugiau apie projektą skaitykite čia.
Daugiau informacijos – paspaudus šią nuorodą.
Informacija iš:
www.sam.lt
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
