cscpharma-tantumverde-202311.jpg
merck-gardasil-top-202407.gif

Rudens sezono metu reikėtų nepamiršti, kad erkės išlieka vis dar aktyvios. Pastaruoju metu stebimą erkių populiacijos pagausėjimą sąlygoja tos pačios priežastys, kaip ir 1993 metais: klimato atšilimas, kuris lėmė graužikų ir erkių veisimąsi bei jų išplitimą į kitus arealus; politinės ir ekonominės sąlygos – vėl daugėja nedirbamos žemės plotų, o tai sudaro palankias sąlygas graužikų ir erkių veisimuisi.   

Europoje labiausiai erkių platinamos ligos paplitusios Centrinėje ir Vakarų Europoje, Skandinavijoje, buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse. Dėl klimato atšilimo pastebėtas erkių plėtimasis į šiaurinę Europos dalį.  Šiaurinėje Europoje ir Tolimuosiuose Vakaruose erkinis encefalitas yra viena iš dažniausių infekcinių ligų.  Baltijos šalys erkinio encefalito viruso (EEV) potipių paplitimo požiūriu yra išskirtinė vieta, nes jose randami visi trys EEV potipiai ir abiejų rūšių erkės (Ixodes ricinus ir Ixodes persulcatus). Jos platina erkinį encefalitą ir Laimo boreliozę. Lietuva yra viena iš Baltijos šalių, kurioje didžiausia rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Daugiausia erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejų registruojama Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje .
 
Erkinis encefalitas yra sunki gamtinė židininė virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Šis virusas pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Erkinis encefalitas yra viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų.  Šiai ligai būdingi liekamieji reiškiniai (apie 30 - 40 proc. atvejų), dėl kurių ilgam sutrinka žmogaus darbingumas, gali atsirasti neįgalumas. Esant galvos smegenų pažeidimui būdingas sutrikęs miegas, sąmonė, pusiausvyra, traukuliai, paralyžiai. Sutrinka rijimas, kalba pasidaro neaiški, blogėja širdies darbas, kvėpavimas. Nugaros smegenų pažeidimui būdingi kaklo, pečių lanko raumenų paralyžiai, raumenų masės mažėjimas. Ligonis nenulaiko galvos, negali pakelti rankų. Atsiradę paralyžiai visam gyvenimui suluošina žmogų.
 
Laimo liga yra vidutinio klimato juostoje plačiai išplitusi spirochetų (borelijų) sukeliama transmisinė gamtinė židininė liga. Žmogus šia liga užsikrečia įkandus infekuotai erkei.  Pirmieji Laimo boreliozės požymiai išryškėja po kelių dienų, savaičių arba net mėnesių nuo erkės įsisiurbimo. Erkės įkandimo metu borelijos patenka į odą, po to į kraują ir išplinta po visą organizmą. Užsikrėtus Laimo liga, erkės įkandimo vietoje odoje atsiranda raudona dėmė, galinti keisti savo dydį ir formą. Vėliau ligonis skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu, o vėlyvu ligos periodu pažeidžiama centrinė nervų sistema. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu ir kt.
 
REZULTATAI 
Panevėžio apskrityje erkių platinamų ligų sergamumo rodiklis nuo 2008 metų viršija Lietuvos rodiklį. 2011 metais erkinio encefalito sergamumo rodiklis siekė šalies rodiklius, tačiau sergamumas Laimo liga išliko didesnis nei Lietuvos. Didžiausi sergamumo rodikliai registruojami Panevėžio ir Kupiškio rajonuose, kur labiausiai paplitę lapuočiai miškai su žolėta paklote.

Informacija iš: www.sam.lt

camelia_brontex_202411.jpg
Sveikata
Skaityti daugiau
masks
Pagrindinės priežastys, kodėl poros susiduria su nevaisingumu: dažniausios medicininės ir gyvenimo būdo problemos. Aptaria gydytoja
masks
Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena
masks
Sergančiųjų diabetu skaičius Lietuvoje sparčiai auga: kaip jo išvengti ir kaip padėti sergančiajam