Širdies nepakankamumu sergančios moterys išgyvena ilgiau, tačiau dažniau miršta nuo širdies infarkto būdamos jaunesnės. Sergančios širdies nepakankamumu moterys išgyvena ilgiau už vyrus, – parodė 31 tyrime dalyvavusių beveik 42 tūkst. ligonių duomenų metaanalizė. Visi tiriamieji sirgo širdies nepakankamumu.
Tyrimas atskleidė skirtumus
Lyginant vyrus ir moteris, įtrauktus į tyrimą, rasti skirtumai: moterys buvo vyresnio amžiaus ir dažniau sirgo padidėjusiu kraujospūdžiu. Moterims nustatyta kiek geresnė kairiojo širdies skilvelio išmetimo frakcija. Abi grupės palygintos išfiltravus statistinius skirtumus ir juos atmetus. Pasirodė, jog vyrų mirties tikimybė buvo 23 proc. didesnė negu moterų. Tyrimo autorių teigimu, greičiausiai tokius rezultatus lemia lyčių specifiniai skirtumai: moterų širdies audinys dėl tam tikrų faktorių kitaip reaguoja į pažeidimą negu vyrų.
Kita autorių grupė nustatė ne tokius džiuginančius moterims rezultatus analizuodami mirtingumą nuo miokardo infarkto. Mokslininkai analizavo ryšį tarp lyties, simptomų ir mirties rizikos susirgus miokardo infarktu. Į tyrimą įtraukti daugiau nei 2 mln. ligonių duomenys iš JAV nacionalinio registro. Moterims miokardo infarktas kur kas dažniau pasireiškė ne tokiais aiškiais simptomais, be skausmų, ir šis skirtumas didėjo mažėjant moterų amžiui. Taip pat didesnis buvo moterų iki 55 metų mirtingumas nuo beskausmio miokardo infarkto (14,6 proc. vs. 13 proc.). Didėjant amžiui šis skirtumas mažėjo.
Moterų simptomai – netipiški
„Abi metaanalizės patvirtino jau žinomas tiesas“, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė gydytojas kardiologas medicinos mokslų daktaras Arūnas Maksvytis. Jau daug metų esą žinoma, kad koronarinė širdies liga moterims pasireiškia kitaip nei vyrams. Klasikinė krūtinės anginos, pasireiškiančios susirgus koronarine širdies liga, samprata – veržimas, deginimas už krūtinkaulio, plitimas į kaklą ir į kairę ranką, aiškiai susijęs su rytiniu fiziniu krūviu, išėjus į šaltą orą, ryškesnis pavalgius, greitai praeinantis sustojus – suformuluotas stebint vyrus, sergančius koronarine širdies liga.
„Moterys, susirgusios šia liga, dažniau nusako netipiškus nusiskundimus, dėl to jų diagnozė neretai būna pavėluota, jos pavėluotai nusiunčiamos intervenciniam gydymui ir, aišku, todėl mirtingumas nuo miokardo infarkto tikrai yra didesnis. Kita vertus, yra žinoma, kad moterys miokardo infarktu serga vidutiniškai 8 – 15 metų vyresniame amžiuje nei vyrai. Taigi jos turi daugiau gretutinių ligų, o tai iš dalies blogina prognozę sergant miokardo infarktu“, – paaiškino dr. A. Maksvytis.
Moteris tirti ir gydyti reikia aktyviau
Kas lemia, kad moterų ligos klinikinis vaizdas gana skiriasi nuo vyrų, iki šiol nesą žinoma, – pasakojo dr. A. Maksvytis. Vien dėl to rekomenduojama moterį, besikreipiančią dėl diskomforto krūtinėje, kuris nėra tipiškas krūtinės anginai, tirti ir gydyti aktyviau ir agresyviau.
„Aišku viena, kad moterys iki menopauzės turi daug mažesnę tikimybę sirgti koronarine širdies liga, – taigi moteriški lytiniai hormonai (estrogenai) yra lyg apsauginis skydas nuo šios ligos.
Taip pat dabar jau žinoma, kad šią apsaugą labai silpnina rūkymas ir 2 tipo cukrinis diabetas“, – sakė „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantas.
„Jei kalbėtume apie širdies nepakankamumą, tikėtina, kad tirtosios moterys rečiau buvo sirgusios miokardo infarktu nei vyrai, dėl to ir jų kairiojo skilvelio sistolinė funkcija (išmetimo frakcija) buvo geresnė nei vyrų. Greičiausiai moterys, kurios, kaip sakoma, dažniau turėjo aukštesnį kraujospūdį, dažniau turėjo ir vadinamąją diastolinę kairiojo skilvelio disfunkciją, kuri savaime sukelia širdies nepakankamumą. Be abejo, širdies nepakankamumo gydymas tokiu atveju turėtų skirtis pagal jį sukėlusią priežastį“, – paaiškino kardiologas.
Skausmas – saugiklis
Kodėl beskausmis ar netipinis infarktas yra pavojingesnis?
„Skausmo jutimas verčia sergantįjį kreiptis pagalbos ir galbūt išvengti miokardo infarkto. Skausmas yra lyg saugiklis. Nesant skausmo sergantysis nepastebi ligos, nesikreipia į gydytoją, suserga miokardo infarktu ir, jei nemiršta ūmaus miokardo infarkto metu, kreipiasi pagalbos tik tuomet, kai ima varginti širdies nepakankamumas, o tuo atveju belieka medikamentinis gydymas, kurio efektyvumas dažniausiai yra tik dalinis“, – sakė dr. A. Maksvytis.
Gydytojas pasidžiaugė pradėta vykdyti Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programa: esant keletui rizikos veiksnių žmonės įdėmiau tiriami dėl šių ligų, nepaisant to, kad jie neturi jokių nusiskundimų – tai suteikia didesnę tikimybę nepražiūrėti ligos pradžios.
Šaltiniai
Martinez Selles et al. Eur J Heart Fail. 2012, doi: 10.1093/eurjhf/hfs026
Canto et al. Association of age and sex with myocardial infarction symptom presentation and in-hospital mortality. JAMA, 2012, 307, 813, 822
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
