Novonordisk_ManoSvoris_top_202603-2.jpg

Lietuvoje kasmet profilaktiškai tikrinama sveikata visiems lopšelius, darželius ir mokyklas lankantiems vaikams – tai privaloma pagal Sveikatos apsaugos ministerijos tvarką. Nors pagrindinis dėmesys skiriamas pediatro apžiūrai, regėjimui, klausai, raidai ir skiepams, laboratoriniai tyrimai atlieka lemiamą vaidmenį ankstyvai nustatant problemas, kurių negalima pamatyti plika akimi. Šeimos gydytojai ir pediatrai dažnai skiria kraujo, šlapimo ar kitus tyrimus, o nuo 2026 m. pradžios šeimos gydytojai gali skirti dar daugiau nemokamų laboratorinių tyrimų vaikams, įskaitant greituosius virusų testus ir vitaminų tyrimus. 

 

Kodėl laboratoriniai tyrimai vaikams tokie svarbūs? Vaikų organizmas sparčiai auga, todėl net nedideli trūkumai (pvz., vitamino D, geležies, B grupės vitaminų) gali sukelti ilgalaikes pasekmes: lėtinį nuovargį, silpną imunitetą, augimo sulėtėjimą, mokymosi sunkumus ar kaulų problemas. Lietuvoje dažniausiai nustatomi vitaminų ir mikroelementų trūkumai, pakitę kraujo rodikliai, padidėjęs gliukozės kiekis ar skydliaukės funkcijos sutrikimai. Profilaktiniai tyrimai leidžia užbėgti ligoms už akių, ypač rizikos grupėms: dažnai sergantiems, mažakraujystės požymius turintiems, lėtai augantiems ar vegetarams/veganams vaikams.

 

Dažniausi ir rekomenduojami laboratoriniai tyrimai vaikams Lietuvoje

  • Bendras kraujo tyrimas (BKT) – pagrindinis tyrimas, rodo anemiją, uždegimą, infekcijas, imuninės sistemos būklę. Normos skiriasi pagal amžių, bet hemoglobino trūkumas dažnas 1–6 m. vaikams.
  • Feritinas ir geležis – vertina geležies atsargas. Žemas feritinas – dažniausia anemijos priežastis Lietuvoje, ypač mergaitėms ir aktyviems vaikams.
  • 25-hidroksivitaminas D – žiemą trūksta 70–90 % vaikų. Optimalu >75 nmol/l; trūkumas silpnina kaulus, imunitetą, didina rachito riziką.
  • Gliukozė ir HbA1c – ankstyva diabeto rizikos nustatymas, ypač antsvorio turintiems vaikams.
  • Skydliaukės hormonai (TSH, laisvas T4) – sutrikimai veikia augimą, protinį vystymąsi.
  • Kepenų fermentai (ALT, AST), lipidograma – kepenų ir cholesterolio būklė, ypač vyresniems vaikams.
  • Kiti pagal indikacijas: vitaminas B12, folio rūgštis, magnis, kalcis, IgE (alergijoms), parazitų antikūnai.

Profilaktinėje programoje dalis tyrimų kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, ypač pagal prevencines programas.

 

Kada ir kaip dažnai tikrinti?

  • Kasmet profilaktiškai – prieš mokslų metus ar darželį (reikalaujama sveikatos pažyma).
  • Papildomai – jei vaikas dažnai serga, lėtai auga, pavargsta, turi apetito sutrikimų, blyškumą ar kitus simptomus.
  • Naujagimiams ir kūdikiams – privalomi naujagimių patikros (pvz., fenilketonurija, hipotirozė) ir vėliau pagal grafiką.

 

Patarimai tėvams kaip pasiruoškite tyrimams

  • Vaikas turi būti nevalgęs 8–12 val. (gerti vandens leidžiama).
  • Aptarkite rezultatus su pediatru – savarankiškas papildų vartojimas gali pakenkti.
  • Jei vaikas bijo adatų – rinkitės laboratorijas su vaikų zona ar žaidimais. 

Laboratoriniai tyrimai – ne formalumas, o geriausia investicija į vaiko sveikatą ir ateitį. Vienas kraujo mėginys gali užkirsti kelią rimtoms problemoms. Jei dar netikrinote – kreipkitės į šeimos gydytoją ar artimiausią laboratoriją. Jūsų vaikas auga sveikas – o jūs ramus. 

Šaltiniai:

https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikata/vaiku-sveikatos-prieziura;

https://www.espghan.org/knowledge-center/publications;

https://www.vlk.lt/ 

 

Informacija iš:

 

Nuotrauka: www.freepik.com

Sveikata
Skaityti daugiau
masks
Didėjant tymų plitimo rizikai Europoje – gyventojai raginami pasitikrinti skiepijimo statusą
masks
Katarakta neišgydoma akių lašais ar medikamentais
masks
Po persileidimo ne visi simptomai yra normalūs