Vaistai ir saulė: kodėl kai kurie preparatai gali padidinti jautrumą UV spinduliams?

Vasarą daugelis mūsų daugiau laiko praleidžia lauke, mėgaujasi saule ir aktyviu poilsiu. Tačiau ne visi žino, kad kai kurie vaistai gali reikšmingai padidinti odos jautrumą ultravioletiniams (UV) spinduliams. Dėl to net trumpas buvimas saulėje gali baigtis stipriu nudegimu, bėrimu, odos uždegimu ar ilgai išliekančia pigmentacija.

Šis reiškinys vadinamas vaistų sukelta fotosensibilizacija. Tai viena dažniausių su oda susijusių nepageidaujamų vaistų reakcijų, kurią gali sukelti tiek receptiniai, tiek nereceptiniai vaistai, o kartais – net augaliniai preparatai.

Kas yra fotosensibilizacija?

Fotosensibilizacija – tai pakitusi odos reakcija į ultravioletinius arba matomos šviesos spindulius, atsirandanti vartojant tam tikrus vaistus ar naudojant kai kurias vietinio poveikio priemones. Reakcijai išsivystyti būtinas dviejų veiksnių derinys – vaisto ir UV spindulių poveikis.

Medicinoje išskiriamos dvi pagrindinės vaistų sukeltos fotosensibilizacijos formos – fototoksinė ir fotoalerginė reakcija.

Fototoksinė reakcija

Tai dažniausia vaistų sukeltos fotosensibilizacijos forma.

Veikiant UV spinduliams, vaisto molekulė odoje tampa chemiškai aktyvi ir tiesiogiai pažeidžia odos ląsteles. Dėl to atsiranda reakcija, labai panaši į stiprų saulės nudegimą:

• ryškus paraudimas;
• deginimo pojūtis;
• skausmas;
• patinimas;
• kartais pūslės.

Simptomai dažniausiai pasireiškia per kelias minutes ar valandas po saulės poveikio.

Fotoalerginė reakcija

Ši reakcija pasitaiko gerokai rečiau.

UV spinduliai pakeičia vaisto struktūrą odoje, o imuninė sistema pradeda ją atpažinti kaip svetimą medžiagą. Tuomet išsivysto alerginė reakcija, kuriai būdinga:

• niežulys;
• paraudimas;
• smulkus bėrimas;
• pleiskanojimas;
• egzemos pobūdžio odos pažeidimai.

Simptomai dažniausiai atsiranda po 24–72 valandų ir gali išplisti net už saulės paveiktų vietų ribų.

Kodėl vieniems žmonėms reakcija pasireiškia, o kitiems – ne?

Reakcijos rizika priklauso nuo daugelio veiksnių:

• vartojamo vaisto dozės;
• gydymo trukmės;
• individualaus jautrumo;
• odos fototipo;
• UV spinduliuotės intensyvumo;
• kartu vartojamų kitų vaistų.

Todėl du pacientai, vartojantys tą patį preparatą, gali reaguoti visiškai skirtingai.

Dažniausi vaistai, didinantys jautrumą saulei

Antibiotikai

Tai viena geriausiai žinomų fotosensibilizuojančių vaistų grupių.

Didžiausia rizika siejama su:

• doksiciklinu;
• tetraciklinu;
• ciprofloksacinu;
• levofloksacinu.

Pacientams, vartojantiems šiuos vaistus, net ir įprastas buvimas saulėje gali sukelti neįprastai stiprią odos reakciją. Dermatologai ir vaistininkai dažnai rekomenduoja gydymo metu naudoti aukšto SPF apsaugos priemones bei vengti intensyvaus deginimosi.

Šlapimą varantys vaistai

Fotosensibilizaciją gali sukelti kai kurie arterinei hipertenzijai ar širdies nepakankamumui gydyti vartojami diuretikai:

• hidrochlorotiazidas;
• furozemidas.

Šių vaistų vartojantiems pacientams reakcijos dažniausiai pasireiškia saulės veikiamose vietose – veide, kakle, plaštakose ir dilbiuose.

Vaistai nuo širdies ritmo sutrikimų

Vienas geriausiai žinomų fotosensibilizaciją sukeliančių vaistų yra:

• amiodaronas.

Ilgalaikio gydymo metu gali pasireikšti ne tik fototoksinės reakcijos, bet ir būdingi odos spalvos pokyčiai – melsvai pilka pigmentacija saulės veikiamose vietose.

Vaistai nuo spuogų

Padidėjusį jautrumą UV spinduliams gali sukelti:

• izotretinoinas;
• tretinoinas;
• kiti retinoidai.

Nors retinoidai ne visada sukelia klasikinę fototoksinę reakciją, jie mažina natūralią odos apsaugą nuo saulės ir didina nudegimų riziką. Todėl gydymo metu ypač svarbu naudoti apsaugines priemones nuo saulės.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)

Su fotosensibilizacija siejami:

• ketoprofenas;
• naproksenas;
• piroksikamas.

Ypatingą dėmesį verta skirti ketoprofenui, ypač jo geliams. Dermatologinėje praktikoje tai vienas dažniausių fotoalerginių reakcijų sukėlėjų. Reakcija gali pasireikšti ne iš karto, o praėjus kelioms dienoms po naudojimo.

Vaistai atopiniam dermatitui gydyti

Tarp preparatų, kuriuos vartojant rekomenduojama vengti intensyvaus ultravioletinių spindulių poveikio, yra ir vietiniai kalcineurino inhibitoriai:

• pimekrolimuzas;
• takrolimuzas.

Šie vaistai naudojami atopiniam dermatitui (egzemai) gydyti, kai vien emolientų nepakanka arba kai siekiama sumažinti vietinių kortikosteroidų poreikį. Jie ypač tinkami jautrioms kūno vietoms – veidui, akių vokams, kaklui ir odos raukšlėms.

Pimekrolimuzas dažnai skiriamas vaikams, sergantiems lengvu ar vidutinio sunkumo atopiniu dermatitu. Kadangi atopinis dermatitas yra viena dažniausių lėtinių vaikų odos ligų, šį vaistą vartoja nemaža dalis šeimų, todėl svarbu žinoti ir su gydymu susijusias atsargumo priemones.

Nors pimekrolimuzas ir takrolimuzas nėra klasikiniai fototoksines reakcijas sukeliantys vaistai, jų vartojimo rekomendacijose nurodoma gydymo metu vengti intensyvaus saulės poveikio, soliariumų ir kitų ultravioletinės spinduliuotės šaltinių. Taip pat rekomenduojama naudoti apsaugines priemones nuo saulės ir dėvėti odą dengiančius drabužius.

Ar jautrumą saulei gali didinti ir augaliniai preparatai?

Taip. Nors dažniausiai kalbama apie vaistus, kai kurie augaliniai preparatai taip pat gali skatinti fotosensibilizaciją.

Jonažolė – svarbiausias pavyzdys

Jonažolė dažnai vartojama nuotaikai gerinti ir esant lengviems depresijos simptomams.

Jos sudėtyje esanti medžiaga hipericinas pasižymi fotosensibilizuojančiomis savybėmis. Vartojant jonažolės preparatus rekomenduojama atsakingai saugotis saulės, ypač vasaros metu ar vykstant atostogauti į saulėtus kraštus.

Augalai, galintys sukelti fitofotodermatitą

Kai kuriuose augaluose yra furanokumarinų – medžiagų, kurios kartu su UV spinduliais gali sukelti stiprią odos reakciją.

Dažniausiai minimi:

• Sosnovskio barštis;
• pastarnokas;
• salieras;
• bergamotė.

Tokios reakcijos dažniausiai atsiranda po tiesioginio odos kontakto su augalu ir vėlesnio buvimo saulėje.

Kaip atpažinti, kad dėl simptomų kaltas vaistas?

Į vaistų sukeltą fotosensibilizaciją reikėtų įtarti, jei:

• oda neįprastai stipriai nudega po trumpo buvimo saulėje;
• atsiranda deginimo pojūtis ar stiprus paraudimas;
• bėrimas išsivysto tik atvirose kūno vietose;
• simptomai prasideda netrukus po naujo vaisto vartojimo pradžios.

Dažniausiai pažeidžiamos:

• veidas;
• ausys;
• kaklas;
• dekoltė sritis;
• plaštakos;
• dilbiai.

Kaip apsisaugoti?

Jei vartojate vaistus, galinčius didinti jautrumą saulės spinduliams:

✓ naudokite plataus spektro apsaugą nuo saulės (SPF 30–50+);

✓ venkite tiesioginės saulės intensyviausiomis valandomis (11–16 val.);

✓ dėvėkite galvos apdangalą ir odą dengiančius drabužius;

✓ nepamirškite, kad UV spinduliuotė veikia ir debesuotomis dienomis;

✓ venkite soliariumų;

✓ visuomet perskaitykite vaisto pakuotės lapelį ir atkreipkite dėmesį į perspėjimus dėl saulės poveikio;

✓ kilus klausimų, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Ką svarbu prisiminti?

Dauguma pacientų, vartojančių fotosensibilizuojančius vaistus, gali saugiai mėgautis vasara ir aktyviu laisvalaikiu. Vis dėlto antibiotikai, diuretikai, amiodaronas, retinoidai, ketoprofenas, kai kurie atopinio dermatito gydymui skirti preparatai bei jonažolė gali reikšmingai padidinti odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams.

Todėl pradėjus vartoti naują vaistą verta ne tik perskaityti pakuotės lapelį, bet ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ar gydymo metu reikėtų papildomai saugotis saulės. Kartais būtent toks paprastas pokalbis gali padėti išvengti nemalonių odos reakcijų ir leisti saugiai mėgautis vasara.

Svarbu: dėl asmeninių sveikatos problemų RX-VAISTINE.LT rekomenduoja kreiptis į savo šeimos gydytoją arba, turint siuntimą, – pas atitinkamos srities specialistą.