Vasaros malonumai – vizitas pas ortopedą traumatologą?

Vasaros laikotarpiu gyvenimo būdas tampa pastebimai aktyvesnis – žmonės daugiau sportuoja, keliauja, užsiima sodo darbais ar aktyviomis pramogomis. Nors fizinis aktyvumas yra labai svarbus sveikatai – jis gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, raumenų jėgą bei bendrą savijautą – kartu didėja ir traumų rizika. Medicinos praktikoje pastebima, kad šiltuoju metų laiku į skubios pagalbos skyrius dažniau kreipiamasi dėl įvairių traumų, susijusių su kritimais, netikėtais judesiais, sportine veikla ar paslydimais ant nelygaus paviršiaus. Dažniausiai jos būna lengvo arba vidutinio sunkumo, tačiau tam tikrais atvejais gali prireikti ir specializuoto gydytojo ortopedo traumatologo įvertinimo. Plačiau apie tai, kada vasaros malonumai gali virsti vizitu pas gydytoją, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Altamedica“ gydytoja ortopedė traumatologė Vėtra Markevičiūtė.

Dažniausios traumos, kurias lydi vizitas pas traumatologą

Viena dažniausių vasaros traumų grupių yra čiurnos sąnario pažeidimai. Čiurna – itin pažeidžiama kūno dalis, nes ji atlaiko viso kūno svorį ir dalyvauja judėjimo stabilizavime. Netikėtai pasukus pėdą, nusileidus ant nelygaus paviršiaus ar bėgant, gali įvykti raiščių pertempimas ar plyšimas. Lengvesniais atvejais pasireiškia skausmas ir patinimas, sunkesniais – nestabilumas ir ryškus judėjimo apribojimas. 

Vasarą taip pat padažnėja kelio sąnario traumų. Dėl staigių judesių, šuolių ar posūkių gali būti pažeidžiami meniskai arba raiščiai. Tokios traumos neretai sukelia ne tik skausmą, bet ir sąnario „užsikirtimo“ jausmą ar tinimą.

Be sąnarių traumų, vasarą dažnesni ir įvairūs odos pažeidimai – nubrozdinimai ar įpjovimai. Dažniausiai jie atsiranda nukritus nuo dviračio, paspirtuko ar riedlentės, paslydus, sportuojant ar dirbant lauke. Nors dauguma tokių sužeidimų nėra pavojingi gyvybei, netinkamai prižiūrimos žaizdos gali infekuotis, todėl svarbi tinkama pirmoji pagalba.

Pirmoji pagalba įvykus traumai

Pirmoji pagalba esant minkštųjų audinių traumoms – sumušimams, patempimams ar nedideliems raumenų bei raiščių pažeidimams – dažniausiai remiasi RICE principu: poilsis (Rest), šaldymas (Ice), kompresija (Compression) ir galūnės pakėlimas (Elevation).

Patyrus traumą, būtina iškart nutraukti aktyvią veiklą ir pailsėti – ramybė padeda audiniams greičiau gyti. Toliau rekomenduojama traumuotą vietą šaldyti – šaltis padeda mažinti skausmą ir tinimą. Ledą ar šaldomąjį kompresą reikėtų dėti per audinį, nelaikant tiesiai ant odos. Kompresinis tvarstis gali padėti sumažinti tinimą, tačiau svarbu per stipriai jo neužveržti – galūnė neturėtų tirpti, šalti ar keisti spalvos. Jei įmanoma, sužeistą ranką ar koją laikyti pakeltą – tai taip pat padeda mažinti traumos padarinius.

Jei atsivėrė žaizda, svarbiausia ją gausiai nuplauti švariu vandeniu, pašalinti nešvarumus, dezinfekuoti ir steriliai sutvarstyti. Jei žaizda gili, kraujavimas nesustoja ar matomi infekcijos požymiai, būtina kreiptis į medikus. Specialistų pagalbos taip pat gali prireikti, jei po traumos sunku priminti koją, judinti galūnę, skausmas labai stiprus, tinimas sparčiai didėja arba įtariamas lūžis, išnirimas ar raiščių plyšimas.

Ką daryti, kad vasariški malonumai nesibaigtų vizitu pas gydytoją?

Daugelio vasaros traumų galima išvengti, jei į aktyvų laisvalaikį žiūrima atsakingai. Todėl mėgaujantis vasariškais malonumais svarbu įvertinti aplinką: ar danga nėra slidi, nelygi, ar nėra kliūčių, duobių, akmenų ar kitų galimų pavojų. Taip pat reikėtų pasirūpinti veiklai pritaikyta avalyne – ji turėtų būti patogi, neslystančiu padu ir tinkamai prilaikanti pėdą. 

Važinėjantis dviračiais, riedučiais, paspirtukais ar kitomis aktyvaus laisvalaikio priemonėmis būtina naudoti apsaugos priemones – šalmus, kelių ir alkūnių apsaugas. Ypač svarbu pasirūpinti vaikų saugumu: parinkti jų amžiui ir ūgiui tinkamas priemones, priminti saugaus elgesio taisykles, stebėti, kad apsaugos būtų dėvimos teisingai.

Ne mažiau svarbus ir saikingas fizinis krūvis. Po ilgesnės pertraukos nereikėtų iš karto rinktis intensyvios veiklos – kūnui reikia laiko prisitaikyti. Prieš aktyvų judėjimą naudinga atlikti lengvą apšilimą, o veiklos metu nepamiršti daryti pertraukų, gerti pakankamai vandens ir vengti pervargimo. Gydytoja primena – sąmoningas požiūris į saugumą ir tinkama prevencija padeda sumažinti traumų riziką mėgaujantis vasariškais malonumais.

Pranešimas žiniasklaidai, 2026 m. 05 mėn. 28 d.