Vėjaraupiai yra viena labiausiai plintančių užkrečiamųjų ligų. Vis dar įprasta manyti, kad vėjaraupiai – vaikystėje persergama „lengva vaikų liga“. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) paskutinę balandžio savaitę minėdamas Europos imunizacijos savaitę, primena, kad vėjaraupiai gali sukelti sunkias komplikacijas, kurių galima būtų išvengti pasiskiepijus.
NVSC duomenimis, 2023 m. Lietuvoje registruoti 17 589 vėjaraupių atvejai, iš kurių 96,2 proc. buvo vaikai iki 17 metų amžiaus, daugiausia – iki 9 m. amžiaus (85,9 proc.). Lyginant su 2022 m., 2023 m. šalyje užregistruotų vėjaraupių skaičius padidėjo 1,2 karto.
Vėjaraupiai yra ūmi virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, bendru negalavimu, odos ir gleivinių bėrimu. Vėjaraupiais užsikrečiama tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu metu jam kosint, čiaudint ar net kalbant arba netiesiogiai per pūslelių išskyromis suteptus daiktus, aplinkos paviršius. Susirgęs asmuo vėjaraupių virusą gali platinti likus 1–2 dienoms iki bėrimo atsiradimo ir būti pavojingas aplinkiniams iki kol visi bėrimo elementai nepasidengia šašais.
NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad įprastai persergama lengva vėjaraupių forma, tačiau kartais gali baigtis komplikacijomis – vėjaraupių sukeltu meningitu encefalitu, pneumonija ar kitomis. Vėjaraupiai ypač pavojingi kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Vėjaraupių galima išvengti ar palengvinti ligos eigą pasiskiepijus. Ilgalaikę apsaugą užtikrina dvi vakcinos dozės. Dėl galimybės pasiskiepyti nuo užkrečiamųjų ligų, įskaitant skiepus nuo vėjaraupių, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ar pediatrą. Asmenys nuo vėjaraupių skiepijami asmeninėmis lėšomis.
Nuo vėjaraupių rekomenduojama pasiskiepyti:
• vaikams nuo 12 mėnesių amžiaus: visiems anksčiau nesirgusiems vaikams (ypač lankantiems ugdymo įstaigas, sergantiems lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema);
• suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitiems asmenims, turintiems didelę sąlyčio su šia infekcija riziką (ugdymo įstaigų darbuotojams, moterims, anksčiau nesirgusioms vėjaraupiais ir planuojančioms nėštumą, tėvams, ruošiantiems leisti vaiką į ugdymo įstaigą, medicinos darbuotojams);
• asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi ar kurie serga lėtinėmis ligomis ( pvz.: inkstų, plaučių, onkologinėmis ir kt.);
• asmenims, turėjusiems sąlytį su vėjaraupiais sergančiu asmeniu, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 valandas nuo turėto kontakto, kad būtų išvengta ligos arba prasirgta lengvesne jos forma.
NVSC duomenimis, 2023 m. Lietuvoje pirmąja vėjaraupių vakcinos doze paskiepyti 9 602 asmenys. Ilgalaikį imunitetą, pasiskiepijus antrąja vakcinos doze, praėjusiais metais įgijo 8 492 šalies gyventojai, iš kurių didžiąją dalį sudarė vaikai iki 17 metų – 7 922 (93,3 proc.). Per pirmąjį šių metų ketvirtį paskiepyta 1 210 asmenų, lyginant su 2023 m., tai yra 7,2 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau siekiant suvaldyti minėtą infekciją skiepijimo apimtys vėjaraupių vakcina nėra pakankamos.
Norint išvengti šios infekcinės ligos taip pat svarbu laikytis kitų prevencinių priemonių: ligonio izoliavimo, aplinkos valymo drėgnu būdu, patalpų vėdinimo, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.
Vaikai, persirgę vėjaraupiais, dalyvauti ugdymo procese gali tik visiškai pasveikę, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 7–10 dienų po paskutinio bėrimo atsiradimo. Dėl gydymo ir grįžimo į ugdymo įstaigą būtina pasitarti su gydytoju.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net 
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Sveikata
Skaityti daugiau
