Virškinimui padeda saikas ir ramūs nervai

Limas Kupčinskas, Kauno medicinos universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas

Lietuvos ir Vokietijoje mokslininkų atliktų tyrimų metu paaiškėjo, kad lietuvių  žarnyne yra net 1,5 karto didesnė sveikatai naudingų bakterijų įvairovė. Visgi, dažnas mūsų virškinamojo trakto negalavimus patiria dėl netinkamo gyvenimo būdo. Tačiau tai nereiškia, kad riekia griebtis įmantrių dietų. Saikingas valgymas ir mažiau streso – tai, ko reikia norint apsaugoti skrandį ir pilvą.

„Turbūt daugeliui vaikystėje mama sakė – valgydamas neskubėk. Iš tiesų, moksliniais tyrimais įrodyta, kad greitas maisto rijimas sukelia tempimo jausmą skrandyje, rėmens ėdimą, pilvo pūtimą“,- sako profesorius Limas Kupčinskas, Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas. Jis atkreipia dėmesį, kad neigiamai veikia ir valgymas streso būsenoje. Nervinantis nuryjama daugiau seilių, o kartu su jomis – daugiau oro. Todėl patirsime pilvo pūtimą, norą raugėti. „Panašūs nemalonūs jausmai žarnyne atsiranda ir persivalgius – ne veltui tai yra viena iš septynių didžiųjų nuodėmių“,- pusiau juokais, pusiau rimtai kalba profesorius.

Pamiršta pavalgyti
Būtent stresas ir netaisyklinga mityba daro didelę įtaką veiklaus miestiečio virškinimui. Ypač blogai, kai visą dieną bėgiojant po verslo susitikimus „pamirštama“ papietauti, o gausiai skrandis prikemšamas grįžus namo vakare. „Nėra ko stebėtis, kad po to užmigti neduoda ėdantis rėmuo, pilvo pūtimas“, - teigia profesorius.
Kitas kraštutinumas – nuolatinis užkandžiavimas. „Gal iš JAV atėjo ta mada, kai pasistatomas litras gėrimo, dubuo bulvių traškučių ir nuolat valgoma dirbant prie kompiuterio. Toks maitinimasis gresia nutukimu ir nemaloniais jausmais žarnyne“,- perspėja medikas.
Kad jaustumėmės gerai, valgyti reikėtų 3 - 4 kartus į dieną, o po pietų bent 20 minučių pasivaikščioti. Lengvas fizinis krūvis daro gerą įtaką ne tik žarnyno darbui, bet ir kraujagyslių sistemai, širdžiai bei visam organizmui.

Per daug vyno ima kenkti
Limas Kupčinskas skeptiškai žiūri į maisto derinimą – didelės įtakos žarnyno veiklai tai nedaro. Žinoma, jei tortą valgysime po silkės, tai tikrai pajusime neigiamą rezultatą. Tačiau mėsa ir bulvės nėra  tas derinys, kurį reikėtų dėti į atskiras lėkštes ir valgyti skirtingu metu. Svarbu, kad kasdien gautume reikalingą kiekį baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų.
Mediko nuomone, žmonės apskritai yra prisigalvoję daug mitų, susijusių su mityba. Pavyzdžiui, kad alus padeda virškinimui, o raudonas vynas – kraujotakos sistemai. „Iš tiesų prancūzai, italai neatsisako vyno taurės prie pietų stalo, ypač savaitgaliais. Tačiau šias tradicijas propaguoti mūsų tautiečiams būtų pavojinga, nes daugelis mūsų nejaučiame saiko“,- mano profesorius. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis,  2007- 2008 m. Lietuva kartu su Vengrija buvo pirmaujančios Europoje pagal mirtingumą nuo alkoholio sukeltų virškinamojo trakto ligų, visų pirma – nuo kepenų cirozės.
Virškinamojo trakto bėdos gresia ir mėgstantiems parūkyti – šis žalingas įprotis padidiną riziką susirgti opalige, skrandžio bei kasos vėžiu.

Žarnynui naudingos bakterijos
Profesorius Limas Kupčinskas teigia, jog galima ir pasidžiaugt, kad kai kuriais kitais aspektais lietuvių žarnynas sveikesnis nei vakariečių. Profesorius kartu su bendradarbiais neseniai atliko bendrą tyrimą su Vokietijos Kylio universiteto mokslininkais ir nustatė, kiek ir kokių  bakterijų rūšių gyvena lietuvių bei vokiečių virškinimo trakte. Paaiškėjo, kad lietuvių  žarnyne yra net 1,5 karto  didesnė sveikatai naudingų bakterijų įvairovė. O vokiečiai neturi net 300 žarnyno bakterijų rūšių, kurių turime mes. Gal būt todėl jie dažniau serga opiniu kolitu ir Krono liga.
„Turime didesnę gerųjų bakterijų įvairovę, nes mūsų mikroflora formavosi dar begyvenant sovietmečiu, kai maiste nebuvo tiek konservantų. Be to, dabartiniai maisto sanitarijos reikalavimai yra gerokai griežtesni, negu anais laikais. Taigi mūsų vaikai jau gali turėti sumažėjusią žarnyno mikroflorą“,- teigia profesorius.
Pasak profesoriaus, gerųjų bakterijų šiuo metu žmogaus organizme aptikta iki 1000 rūšių. Jos padeda virškinimui, apsaugo nuo blogųjų bakterijų, gamina vitaminą K. Tačiau mikroflora gyvenimo bėgyje kinta, bakterijų mažėja dėl antibiotikų vartojimo ar kitų aplinkos veiksnių. Todėl mokslininkai galvoja, kaip gerosiomis bakterijomis žmogaus žarnyną papildyti. „Yra išrasti probiotikai, kurie vartojami su maistu, pvz., probiotiniais jogurtais, gerųjų bakterijų dalį gali kompensuoti. Tokių bakterijų organizmas gali gauti su kefyru ar jogurtu ir jogurto gėrimais, kurie gaminami naudojant natūralias naudingąsias bakterijas. Tik reiktų įsidėmėti, kad tokios bakterijos žarnyne neapsigyvena. Jos veikia tik tol, kol jos yra virškinamajame trakte“,- paaiškina  profesorius.
Tiesa, ne visuose jogurtuose rasite gyvų naudingųjų bakterijų, todėl renkantis jogurtą reikėtų atkreipti dėmesį, ar ant pakuotės nurodytas jų kiekis, ir ar jų veikimas įrodytas moksliškai.

Kad justume mažiau virškinamojo trakto negalavimų, reikia:

• valgyti ramiai,
• saikingai,
• reguliariai,
• kuo natūralesnį maistą;
• nepamiršti pajudėti,
• nerūkyti ir nepadauginti alkoholio.