Jau senokai pažįstamų medikų klausiau, kuo skiriasi prevencija nuo profilaktikos. Atsakymas buvo paprastas: niekuo. Man atrodo kitaip. Prevencija primena pasalą, kai lauki ateinančio priešo ir jį užpuoli. Profilaktika yra greičiau kontržvalgyba.
Taigi apie prevenciją. Mankšta, dantų valymas, savalaikis miegas ir valgymas ir dar daug panašių dalykų sudaro normalaus gyvenimo pamatą. Bėda tik ta, kad vaikai dar sugeba sveikai gyventi, jiems padeda ne specialistai, bet jau paaugus užklumpa didelės ir mažos bėdos. Pirmas faktas yra tas, kad daugiau nei penktadalis Lietuvoje gyvenančių vaikų turi pernelyg didelį svorį. O nutukimas – liga, svarbi kitų ligų vystymuisi (padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas). Pasak statistikos, Lietuvos gyventojai – labiausiai nutukę žmonės tarp 15 posovietinių šalių. Net Europos Sąjungoje užimame penktą vietą. Deja, dėl ateities specialistai nieko gera mums nežada. Sutariama, kad pastaraisiais metais nutukimas mūsų šalyje nuolat didėja dėl plūstelėjusio prasto maitinimosi modelio: tai greitas, skanus, kaloringas, bet nesveikas maistas, jame esantys skonio stiprikliai, per menkas mūsų žmonių mitybos ir sveikatos raštingumas bei įgūdžiai.
Antrasis faktas yra žmonių tingėjimas. Jis apima pačias įvairiausias sritis. Jau vaikai „išmoksta“ leisti laiką prie televizoriaus ar kompiuterio, net į mokyklą jį atveža tėtis ar mama, fizinio lavinimo pamokos – viena ar dvi per savaitę, o dar ir nuo jų stengiamasi išsisukti. Tai apie vaikus ir paauglius. Dirbantieji labiau užimti tose srityse, kurios reikalauja tvirto „pasisėdėjimo“. Jų kiekis ir ateityje nemažės. Gal net priešingai. O ir namie vėl ramus poilsis. Pasekmės: svorio perteklius, nuolatiniai stresai, kivirčai šeimoje ir darbe bei prasidedančios širdies ir nervų ligos. Dirbantieji, jei net dirba fizinį darbą, nesupranta sporto ar net mankštos reikšmės. „Aš gi fiziškai dirbu...“ sako jie. Tačiau specialistui aišku, kad tokiame darbe dirba tik kai kurios raumenų grupės, vadinasi, sportas padeda išlyginti perkrovas ir pagerinti sveikatą.
Trečias faktas yra tas, kad net žinodami dalyką, mes nepadarome jo įpročiu. Žmogus kilęs iš gyvūno. Visaėdžio ir judraus. Aišku, galima supaprastinti mūsų maistą, organizmas beveik visuomet prisitaikys. Bet ne visada. Kai kurių vitaminų ar mineralų gali trūkti ir todėl suprastėja vaikų raida ir jų protinės galios, net kūno funkcionavimas. Žavėtis istoriškai nepatikrintais dalykais yra pavojinga. Žmogus, gyvenantis kalnuose, kasdien užsiimantis meditacija ir mintantis tik augaliniu maistu, gyvena ilgiau nei civilizuoto miesto gyventojas. Čia jo neveikia oro tarša, triukšmas, blogi įpročiai ir stresai. Bet ar kiekvienas iš mūsų norėtų šimtmetį gyventi kaip santūrus vienuolis ar dešimt metų kaip agresyvios dabartinės civilizacijos atstovas? Per paskutinius kelis šimtmečius žmonės labai daug suprato apie save ir savo bendruomenę. XVIII amžiaus pabaigoje Europoje vidutinė gyvenimo trukmė buvo apie 30 metų. Šiuo metų – ilgiau nei 80. Dar ne visi supranta, kodėl tai pavyko. Bet kyla įtarimas, jog dėl pagerėjusios profilaktikos ir prevencijos.
Skiepai žada absoliučiai sumažinti užkrečiamųjų ligų sukeliamas mirtis. Vienas pavyzdys iš kolegų: Kanadoje vakcinos sustabdė meningokinės infekcijos protrūkius 1990-aisiais ir 2000-aisiais bei gripo pandemiją 2009-aisias. Nors yra nuomonių, kad tokios pandemijos baigiasi savaime. Skaičiai byloja: iki vakcinos sukūrimo per metus Kanadoje tymais sirgdavo 300 000 vaikų, iš jų 300 mirdavo. Pradėjus vakcinuoti pasiekta rezultato, kai serga apie 50 vaikų, mirčių nebefiksuojama. Panaši situacija ir su kokliušu. Pašnekovas taip pat mano, kad vaikams ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams būtina skiepytis, o kitiems asmenims - tai jau pasirinkimo klausimas. (http://objektyviaiapieskiepus.weebly.com). Naujos technologijos labai greitai atskleis aplinkos sukeltus pavojus, tačiau žmonėms liks pareiga rūpintis savo ir artimųjų sveikata nuo gimimo, t.y. yra žinoti beveik viską, ko reikia siekiant nesusirgti ir laikytis šių taisyklių.
Buvome, esame ir būsime globalių vėjų gainiojami. Patinka ar ne, bet parazitai iš viso pasaulio užsuka ir pas mus. Tai ne tik visi tie paukščių virusai, bet ir neaugę pas mus augalai bei gyvūnai, jau nekalbant apie vis pasirodančius „egzotiškus“ vabzdžius. Gyvenimo sąlygos kinta labai spėriai, reikia mokėti prie jų prisitaikyti ar pritaikyti jas prie mūsų. Reikia prevencijos ir profilaktikos.
Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.
Vytautas Valevičius
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
