Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai informuoja, kad žiemą kasmet padaugėja virusinių žarnyno infekcijų. Šių šaltajam sezonui būdingų užkrečiamųjų ligų simptomai iš pradžių gali būti panašūs į gripo ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), tačiau pasireiškia ir viduriavimas, pykinimas, vėmimas.
Viena dažniausių žarnyno infekcijų yra rotavirusas. Jo protrūkiai, kai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, sudaro beveik trečdalį visų šių infekcijų.
Kas yra žarnyno virusai? Kokius susirgimus jie gali sukelti? Virusinių žarnyno infekcijų sukėlėjai, yra įvairūs patogeniški virusai, kurie išsiskiria su žmogaus išmatomis. Vieni jų, patekę į žmogaus organizmą pažeidžia plonąjį žarnyną, sukeldami vėmimą ir viduriavimą: rotavirusai, norovirusai, žmogaus kalicivirusai, astrovirusai, parvovirusai, koronavirusai, torovirusai.
Kiti (pvz., enterovirusai) gali sukelti nervų sistemos pakenkimų, kvėpavimo takų sistemos, raumenų, odos, akių, rečiau virškinamojo trakto susirgimus. Adenovirusai pirmiausia pažeidžia plonąjį žarnyną, sukeldami viduriavimą, taip pat jie sukelia kvėpavimo takų, akių, urogenitalines (šlapimo pūslės ir lytinių organų) infekcijas ir kt. Viduriavimas gali būti tik vienas iš ligos simptomų.
Kaip plinta virusinės žarnyno infekcijos? Kadangi viduriavimo metu virusai skiriasi dideliais kiekiais su išmatomis (106 viruso dalelių 1 grame išmatų), o užsikrėtimui pakanka tik kelių viruso dalelių, būtina žinoti, kad užkrečiamumo periodas (laikotarpis, kuomet sergantis žmogus ima išskirti virusą ir jau gali užkrėsti kitą asmenį) prasideda besimptomiu periodu (1 diena prieš viduriavimą). Pirmosiomis klinikinių ligos simptomų dienomis virusas išskiriamas intensyviau, vėliau viruso išskiriama mažiau. Vidutiniškai virusas išskiriamas 4–7 dienas, tačiau vaikams, pagyvenusiems, su nusilpusia imunine sistema asmenims gali skirtis iki 2 savaičių ir ilgiau. Virusai, sukeliantys žarnyno infekcijas yra stabilūs ir gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje: ant durų rankenų, vandens čiaupo, kitų kietų paviršių, užkrėstame vandenyje, ant rankų vidutiniškai iki 10–15 dienų, išmatose iki 7 mėnesių. Taip pat išgyvena 60 °C–70 °C temperatūrą ir užšalimą. Jie atsparūs plačiai naudojamiems dezinfekciniams skiediniams, bet jautrūs chlorui ir chloro turintiems preparatams.
Dažniausiai patikslintas virusinių žarnyno infekcijų diagnozes, esant virusiniams skrandžio ir plonojo žarnyno gleivinės uždegimams padeda nustatyti aptinkami sukėlėjai, tai rota ar noro virusai.
Inkubacinis ligos periodas tai laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo, rotavirusinio gastroenterito yra 24–72 val., norovirusinio yra 24–48 val. Ligos simptomai vidutiniškai tęsiasi 2–3 dienas. Pradžia dažniausiai būna ūmi, ligonį vargina pykinimas, vėmimas, viduriavimas, bendras organizmo silpnumas, pakyla temperatūra. Vaikams rotavirusinio gastroenterito metu gali būti stebimi ir viršutinių kvėpavimo takų katariniai simptomai (kosulys, sloga, gerklės skausmai).
Kadangi vienas iš infekcijų plitimo kelių yra fekalinis–oralinis (per suterštas rankas), viena pagrindinių nespecifinės profilaktikos priemonių yra rankų higiena.
NVSC primena:
- Kada reikia plauti rankas?
- Visada, kai rankos yra nešvarios;
- Kai sugrįžtame į namus po darbų ar žaidimų lauke, iš darbo, prekybos centro, vaikų ugdymo įstaigos ir t. t.
- Prieš maisto tvarkymą ir po jo;
- Kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
- Kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais ir sekretais;
- Prieš vaikų maitinimą ar prieš valgį;
- Kiekvieną kartą po nosies valymo, o kosint ar čiaudint, rankos plaunamos kuo dažniau;
- Pakeitus vaikams sauskelnes;
- Po kontakto ar žaidynių su gyvūnais;
- Slaugant ligonius, pagyvenusius asmenis ir kt.
- Neleisti sveikų vaikų artimai bendrauti su ligoniu, sergančių vaikų neleisti į ugdymo įstaigą, kad neužkrėstų sveikų vaikų.
- Taikant specifinę profilaktiką, viena veiksmingiausių apsaugos nuo rotavirusinės infekcijos priemonių yra skiepai.
Dėmesio! Pajutus pirmuosius ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos požymius nesigydyti patiems, o nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Informacija iš:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
