Nors kosulys dažniausiai tėra apsauginis refleksas, padedantis išvalyti kvėpavimo takus, kartais jis gali signalizuoti ir apie rimtesnę ligą. Medikai pastebi, kad žmonės neretai dėl kosulio delsia kreiptis į gydytojus, tačiau, pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, ignoruoti šio simptomo nereikėtų – nors dauguma kosulio atvejų praeina per tris savaites ir gydymo nereikalauja, užsitęsęs kosulys, dusulys, atsikosėjimas krauju ar kiti nerimą keliantys požymiai yra aiškus signalas nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.

Pernai Privalomojo sveikatos draudimo fondui buvo atlyginta daugiau kaip 2,1 mln. eurų žala. Ji susidarė dėl gyventojų nusikalstamos veiklos ir sukeltų eismo įvykių, taip pat dėl neteisėto Europos sveikatos draudimo kortelės naudojimo. Žalą fondui atlygino kaltininkai.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pranešime žiniasklaidai rašo, kad Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje šie metai prasidėjo reikšmingu pokyčiu – chirurginiam gydymui pradėtas taikyti ketvirtos kartos CO₂ lazeris. Ši technologija leidžia atlikti itin tikslias, saugias ir tausojančias operacijas, o Vakarų Lietuvos gyventojams – aukščiausio lygio pagalbą gauti arčiau namų nevykstant į Vilnių ar Kauną.

Šaltuoju metų laiku daugelis pastebi, kad plaukai tapo sausi, prarado žvilgesį, gal net pradėjo slinkti ar veltis, o nagai ėmė skilinėti, sluoksniuotis ar lūžinėti. Nors plaukų ir nagų pokyčiai žiemą dažnai tėra laikini, anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Julijos Aganauskaitės-Žukaitės, svarbu suprasti, kad jie neatsiranda be priežasties. Tad ką kiekvienas turėtume daryti, kad plaukai ir nagai išliktų stiprūs net ir šalčiausiomis metų dienomis?

2026 m. darbuotojams emocinė gerovė ir darbo kultūra tampa vienu svarbiausių veiksnių renkantis darbdavį. Tyrimas „What Workers Want 2026“ parodė, kad 26 proc. darbuotojų emocinė savijauta per pastaruosius metus pablogėjo, o 14 proc. neigiamą darbo kultūrą įvardija kaip priežastį svarstyti darbo keitimą. Ekspertai apžvelgia, kokia situacija vyrauja Lietuvoje.

Turbūt girdėjote posakį: „Už tokio vyro kaip už mūro.“ Tas „mūras“, pasak senolių, turėjo būti tvirtos ir laimingos santuokos garantas, patikimas, stabilus, nepajudinamas, savotiška tvirtovė žmonai ir vaikams. Ar galėjo „mūras“ artojas skųstis, kad jam liūdna, vieniša, sunku, trūksta meilės? Nebent negatyvias emocijas išliedavo keikdamasis žalčiais, velniais, rupūžėmis ar gerokai stipriau. O ar šiuolaikinis vyras „mūras“, plūgą pakeitęs kompiuterio klaviatūra, besinaudojantis socialiniais tinklais, nebejaučia tos vyriškos vienatvės?