Atsitiktinė injekcija gali sukelti traukulių, vėliau gali įvykti centrinės nervų sistemos, širdies ir kvėpavimo sistemų veiklos sustojimas. Neatidėliotinam panaudojimui reikia turėti reanimacinę įrangą, deguonies ir kitų reanimacijai skirtų vaistų.
Kadangi amidų tipo lokalaus poveikio anestetikai yra irgi metabolizuojami kepenyse, Citocartin reikia atsargiai vartoti pacientams, sergantiems kepenų ligomis. Pacientams, sergantiems sunkiomis kepenų ligomis, yra didesnė rizika, kad susidarys toksinė vaisto koncentracija plazmoje.
Vaistą reikia atsargiai vartoti pacientams, kurių širdies ir kraujagyslių funkcija yra sutrikusi, kadangi jų gebėjimas kompensuoti funkcinius pokyčius, susijusius su šių vaistų sukeliamu impulsų perdavimo sulėtėjimu A‑V jungtyje, yra mažesnis.
Vaistą reikia atsargiai vartoti pacientams, sergantiems epilepsija (smegenų funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais traukulių priepuoliais).
Reikia atsiminti, kad ligoniams, kurie gydomi kraujo krešėjimą slopinančiais vaistais (vaistais, kurie mažina kraujo krešėjimą, pvz., heparinu ar acetilsalicilo rūgštimi), yra padidėjęs polinkis kraujavimui, todėl kraujagyslės pradūrimas leidžiant lokalaus poveikio anestetiką gali sukelti sunkų kraujavimą (žr. skyrių „Kiti vaistai ir Citocartin”).
Reikia vengti atsitiktinio vaisto suleidimo į kraujagyslę (žr. skyrių „Kaip vartoti Citocartin”).
Dėl mažesnio kraujo pritekėjimo į pulpos audinį, kurį sąlygoja vaisto sudėtyje esantis epinefrinas, ruošiant ertmes ir dantų vainikus, yra rizika nepastebėti atviros pulpos.
Pacientai, vartojantys fenotiazinų (vaistų, vartojamų sunkioms psichinėms ligoms gydyti)
Fenotiazinai gali sumažinti ar panaikinti kraujagysles sutraukiantį adrenalino poveikį. Paprastai reikia vengti šių vaistų vartoti kartu. Tais atvejais, kai vaistų būtina vartoti kartu, reikia kruopščiai stebėti paciento būklę.
Pacientai, vartojantys beta-blokatorių (vaistai vartojami aukštam kraujo spaudimui mažinti)
Vartojant kartu beta‑blokatorių dėl anestetiko sudėtyje esančio adrenalino gali padidėti kraujo spaudimas (žr. skyrių „Kiti vaistai ir Citocartin”).
Kiti vaistai ir Citocartin
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
- Simpatomimetinį epinefrino poveikį gali sustiprinti kartu skiriami MAO inhibitoriai arba tricikliai antidepresantai (vaistai depresijai gydyti) (žr. skyrių „Citocartin vartoti negalima”).
- Epinefrinas gali slopinti insulino išsiskyrimą kasoje ir tuo sumažinti geriamųjų vaistų nuo diabeto poveikį (vaistai cukriniam diabetui gydyti).
- Jeigu kartu yra skiriama beta‑receptorių blokatorių (vaistai aukštam kraujo spaudimui gydyti), dėl Citocartin sudėtyje esančio adrenalino gali padidėti kraujo spaudimas.
- Kai kurie inhaliuojamajai narkozei sukelti skiriami vaistai (slopinantys jutimus), pvz., halotanas, gali įjautrinti širdį katecholaminams. Todėl paskyrus Citocartin gali pasireikšti aritmijos.
Reikia atminti, kad gydant kraujo krešėjimą slopinančiais vaistais polinkis kraujavimui yra padidėjęs (žr. skyrių „Įspėjimai ir atsargumo priemonės”).
Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Citocarton nėštumo ir žindymo laikotarpiu vartoti draudžiama.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Nors atliekant kelis tyrimus nestebėta normalios pacientų reakcijos pablogėjimo, gydytojas turi pagalvoti apie galimą saugumo sumažėjimą vairuojantiems transporto priemones ir dirbantiems su mechanizmais. Po injekcijos pacientai turėtų pasilikti odontologinėje įstaigoje mažiausiai 30 minučių.
Citocartin sudėtyje yra natrio metabisulfito (E223)
Ši medžiaga gali sukelti alerginę reakciją ir sunkų astmos priepuolį jautriems asmenims, ypač sergantiems astma.
- Kaip vartoti Citocartin
Visuomet reikia vartoti mažiausią tirpalo kiekį, sukeliantį efektyvų skausmo malšinamąjį poveikį.
Įprastai viršutinio lanko dantų ekstrakcijai, kai nėra uždegimo, paprastai pakanka į prieangio skliautą ties kiekvienu dantimi sušvirkšti po 1,7 ml (visą užtaisą) Citocartin 40/0,005 mg/ml injekcinio tirpalo arba Citocartin 40/0,01 mg/ml injekcinio tirpalo. Išimtinais atvejais, siekiant išvengti skausmingos injekcijos į gomurį, gali prireikti antrą kartą sušvirkšti 1‑1,7 ml tirpalo. Kai reikia atlikti gomurio inciziją ar jį siūti, pakanka kiekvieną kartą sušvirkšti tik po 0,1 ml vaisto. Kai reikia ištraukti kelis gretimus dantis, injekcijų į burnos prieangį galima atlikti mažiau.
Nekomplikuotai apatinių kaplių ekstrakcijai pakanka rezginio anestezijos (t.y. kamienų anestezija nėra būtina), kiekvienam dančiui sušvirkščiant po 1,7 ml Citocartin 40/0,005 mg/ml injekcinio tirpalo arba Citocartin 40/0,01 mg/ml injekcinio tirpalo. Tačiau, jei nuskausminimo nepakanka, rekomenduojama papildomai sušvirkšti 1‑1,7 ml tirpalo į burnos prieangį. Paprastai nepatartina vaisto švirkšti į apatinio žandikaulio angą (foramen mandibulare), išskyrus tuos atvejus, kai nepavyksta pasiekti visiško nuskausminimo.
Ruošiant ertmes ir šlifuojant dantis prieš uždedant vainikėlį, išskyrus krūminių dantų gydymą, rekomenduojama, priklausomai nuo operacijos trukmės ir sudėtingumo, į burnos prieangį ties kiekvienu dantimi sušvirkšti po 0,5‑1,7 ml Citocartin 40/0,005 mg/ml injekcinio tirpalo.
Chirurginių operacijų metu rekomenduojama vartoti Citocartin 40/0,01 mg/ml injekcinio tirpalo. Jo dozės parenkamos atsižvelgiant į operacijos sudėtingumą ir trukmę.
Vartojimas vaikams ir paaugliams
Vaikams, kurių kūno masė yra apie 20‑30 kg, paprastai pakanka 0,25‑1 ml vaisto, 30‑45 kg sveriantiems vaikams – 0,5‑2 ml.
Citocartin draudžiama vartoti jaunesniems nei 4 metų amžiaus vaikams.
Senyvi pacientai
Senyvo amžiaus pacientams, dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos ir mažesnio pasiskirstymo tūrio, Citocartin koncentracija plazmoje gali padidėti. Citocartin kaupimosi rizika dažniausiai gali pasireikšti dėl pakartotino jo vartojimo (vėlesnių injekcijų).
Pacientai, kurių inkstų ir (arba) kepenų veikla sutrikusi
Panašus poveikis gali pasireikšti esant prastai bendrai paciento būklei bei sunkiam kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimui (taip pat žr. skyrių „Įspėjimai ir atsargumo priemonės”). Visais šiais atvejais rekomenduojama vartoti mažesnę vaisto dozę (mažiausią dozę, sukeliančią pakankamą nejautrą).
Pacientams, sergantiems tam tikromis ligomis (krūtinės angina [skausmas už krūtinkaulio], arterioskleroze [arterijų elastingumo sumažėjimas]), taip pat reikia sumažinti Citocartin dozę (taip pat žr. skyrių „Įspėjimai ir atsargumo priemonės”).
Didžiausia rekomenduojama dozė
Suaugusiems žmonėms:
Didžiausia artikaino dozė sveikiems suaugusiems žmonėms yra 7 mg/kg kūno svorio (500 mg 70 kg sveriančiam asmeniui), tai atitinka 12,5 ml Ubistesin.
didžiausia dozė yra 0,175 ml tirpalo /kg kūno svorio.
Vaikams:
Injekuojamo vaisto kiekis turi būti nustatomas pagal vaiko amžių ir svorį bei operacijos apimtį. Negalima viršyti 7 mg artikaino /kg kūno svorio vaisto dozės (0,175 ml Citocartin /kg kūno svorio).
Vartojimo metodas
Injekuoti į audinius infiltruojant nervų galūnėles ir nervų šakas (audinių infiltracija), arba šalia nervinių kamienų ar dantų nervų (nervo blokada).
VARTOJAMAS TIK DANTŲ ANESTEZIJAI.
Siekiant išvengti atsitiktinio vaisto injekavimo į kraujagyslę, aspiracijos kontrolę reikia atlikti mažiausiai dviejose plokštumose (pasukant adatą 180° kampu), kadangi tik patraukus švirkšto stūmoklį ir negavus kraujo dar negalima atmesti atsitiktinio ir nepastebėto adatos patekimo į kraujagyslę.
Vaistą reikia leisti ne greičiau kaip 0,5 ml per 15 s, t. y. 1 užtaisą per minutę.
Didelių sisteminio pobūdžio reakcijų, kurias gali sukelti atsitiktinis vaisto suleidimas į kraujagyslę, daugeliu atvejų galima išvengti laikantis tam tikros injekcijos technikos: po aspiracijos lėtai suleisti 0,1‑0,2 ml vaisto ir ne anksčiau, kaip praėjus 20‑30 sekundžių, lėtai suleisti likusį vaistą.
Vaisto iš pradėto užtaiso negalima injekuoti kitam pacientui.
Vaisto likučius reikia sunaikinti.
Ką daryti pavartojus per didelę Citocartin dozę?
Simptomai, sukelti veikliosios medžiagos artikaino:
Lengvi nervų sistemos sutrikimų simptomai yra metalo skonis burnoje, spengimas ausyse, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, neramumas, nerimas, pradžioje – padažnėjęs kvėpavimo dažnis. Sunkesni simptomai yra mieguistumas, sąmonės sutrikimas, tremoras (ritmiški besikaitaliojantys judesiai), raumenų traukuliai, toniniai ir kloniniai traukuliai, koma bei centrinis kvėpavimo paralyžius (sunkus kvėpavimo sutrikimas).
Sunkios šalutinės kraujagyslinės reakcijos pasireiškia kraujospūdžio kritimu, širdies laidumo sutrikimu, bradikardija (retas širdies susitraukimų dažnis), širdies sustojimu.
Simptomai, sukelti kraujagysles sutraukiančio adrenalino:
Širdies kraujagyslių sistemos simptomai: karščio pylimas, prakaitavimas, širdies dažnio padidėjimas, migrenos tipo galvos skausmas, kraujo spaudimo padidėjimas, krūtinės anginos simptomai (skausmas už krūtinkaulio), tachikardija (pagreitėjęs širdies susitraukimų dažnis), tachikardiniai ritmo sutrikimai (nereguliari ir pagreitėjusi širdies veikla), širdies sustojimas.
Pasireiškus kelioms komplikacijoms arba šalutiniam poveikiui gali būti maskuojamas klinikinis vaizdas.
Informacinė sistema gydytojams
