Požiūris į papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą keičiasi

Kokį kelią nuo mitų iki pasitikėjimo teko nueiti papildomąsias ir alternatyviąsias paslaugas teikiantiems specialistams, kuo šios sveikatos priežiūros paslaugos gali būti naudingos ir koks jų santykis su tradiciniais gydymo būdais, apie tai šiandien, rugsėjo 26 d., Seime  konferencijoje „Papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra Lietuvoje: kelias nuo pripažinimo link pasitikėjimo“ diskutuoja šių paslaugų specialistai, sveikatos priežiūros įstaigų ir organizacijų atstovai, mokslininkai bei politikos formuotojai.

Renginį globoja Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė, organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). 

„Sveikata yra ne tik ligų nebuvimas, tai – visapusė fizinė, psichinė ir socialinė gerovė. Kad žmogus gyventų sveiką, visavertį gyvenimą, jis natūraliai turi biologinių, medicininių, psichologinių ir socialinių poreikių. Papildomosios ir alternatyviosios medicinos praktikos, intervencijos, būdai prisideda prie nemedikamentinių, psichosocialinių metodų, kurie padeda užtikrint žmogaus gerą savijautą, prailginti sveiko gyvenimo trukmę ir tuo pačiu gerina gyvenimo kokybę“, – sako sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė.

Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės O. Leiputės, papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra yra savarankiška sveikatos priežiūros šaka, turinti savo metodus, terapijas ir mokslinį pagrindimą. 

„Lietuva turi teisinį pagrindą, skirtą šiai sričiai, – galime tuo džiaugtis. Aiškūs reglamentai užtikrina pacientų saugumą ir paslaugų kokybę. Šiandien svarbu išgryninti bendrąją viziją: kokią vietą papildomoji ir alternatyvioji medicina, kaip savarankiška, atsakinga, profesionali ir moksliškai pagrįsta šaka, turi užimti Lietuvos sveikatos sistemoje“, – pažymi parlamentarė.

„Sprendimai sveikatos apsaugos srityje grindžiami faktais, tyrimais ir tarptautine praktika. Tik tokiu būdu galime užtikrinti, kad papildomosios ir alternatyviosios medicinos praktikos būtų saugios ir profesionalios, o žmonės galėtų pasitikėti šios srities specialistais“, – pabrėžia konferencijos globėja O. Leiputė.  Ji primena, kad šiandien Lietuvoje jau yra įteisintos 15 papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų, kurių teigiamas poveikis sveikatai įrodytas moksliniais tyrimais.

Specialistai sutinka, kad dabar metas eiti dar toliau – skatinti universitetus, mokslo institutus vykdyti tyrimus, analizuoti šių paslaugų poveikį sveikatai. bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigomis, dalintis patirtimi su kitomis šalimis. Mokslu grįsti sprendimai padeda ne tik užtikrinti paslaugų efektyvumą, bet ir pasitikėjimą papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų sistema, kurioje pacientas jaučiasi visiškai saugus ir pasitikintis.

Pasak SAM Visuomenės sveikatos departamento vyresniosios patarėjos Astos Kandratavičienės, žmonės vis dažniau ieško alternatyvų siekdami kokybiško gyvenimo.

„Kai kurie nusivilia įprastine medicina: neveiksmingu gydymu, nemaloniais šalutiniais poveikiais, ilgalaikiu ar net visą gyvenimą trunkančiu vaistų  vartojimu, todėl apie ketvirtadalis Europos gyventojų naudojasi papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugomis, kuriose  labiau teikiama pirmenybė  holistiniam požiūriui į sveikatą, kur neapsiriboja simptomų valdymu, kur  švelnesni ir natūralesni  sveikatinimo būdai“, – sako A. Kandratavičienė.

Informacija iš: