Nors kiekviena esame gražios be lašelio makiažo, tačiau kuo toliau tuo labiau baiminamės nepasidažiusios kelti koją iš namų. Vis daugiau merginų ir sporto klubuose pasirodo su makiažu. Ar tikrai tai būtina?
Įvairių apklausų duomenimis, daugelio moterų kosmetinėje galima suskaičiuoti iki 10–15 kosmetikos priemonių, kurių maždaug pusė naudojama kasdien – odos nelygumus paslepianti pudra, blakstienų tušas, akių pieštukas ir lūpdažis ar lūpų blizgis. Visgi itin aktyviai fizinei veiklai – sportui, energijos reikalaujančioms pramogoms ir maudynėms – makiažo reiktų atsisakyti, ar bent jau sumažinti naudojamų priemonių iki minimalaus kiekio.
Sporto salėje makiažas nereikalingas
Atlikdamos fizinius pratimus su makiažu ar be jo vis tiek supluksite, parausite ir pavargsite. Negana to, sportuodamos pasidažiusios kenkiate savo odai.
Sportuojant atsiveria ir šiek tiek padidėja poros. Makiažo pagrindas, skysta ar biri pudra patenka į poras, o kai nurimstame, jos vėl „užsidaro“ ir kosmetikos likučiai lieka jose. Dėl to atsiranda inkštirų, o jų laiku neišvalius veidą gali išberti spuogeliais.
Kosmetikos priemonės, kurių sudėtyje yra parabenų ir sintetinių kvapiųjų medžiagų, dirbtinai stimuliuoja riebalų gamybą odoje. Šis poveikis net kelis kartus sustiprėja prakaituojant. Oda ne tik nemaloniai blizgės, bet, nuvalius kosmetiką, gali imti stigti drėgmės, ją nemaloniai temps.
Jei sportuojate pasidažiusios, trukdote natūraliems regeneraciniams odos procesams. Užsiimant fizine veikla, suaktyvėja kraujotaka, į odos ląsteles atnešama daugiau maisto medžiagų, sparčiau šalinami laisvieji radikalai, atsirandantys dėl žalingo aplinkos poveikio ir kenkiantys mūsų odai. Makiažo priemonėse esančios medžiagos lėtina ar net išvis sustabdo šiuos procesus, todėl oda negali natūraliai atsinaujinti (dėl tos pačios priežasties labai svarbu makiažą nusivalyti prieš einant miegoti).
Paisykite saiko
Jei nenoras pasirodyti viešumoje be makiažo yra svarbesnis už visus išvardintus punktus, patarsime, kaip pasidažyti, kad makiažas keltų kuo mažiau rūpesčių jums ir kuo menkesnių problemų odai.
Pirmiausia nenaudokite kreminių ir birių pudrų. Dėl suaktyvėjusios kraujo cirkuliacijos aktyviai sportuojant, veidą tikrai išmuš raudonis, tad lygia veido odos spalva džiaugsitės tik iki pirmo pratimo. Jei veidas tikrai probleminis ir susikaupti sportui neleis mintys apie spuogelius ar kitus nelygumus, vietoj birios ir skystos pudros, veidą prieš eidama sportuoti patepkit BB dieniniu kremu. Kūno spalvos atspalvį turintys kremai greitai įsigeria, yra lengvi ir neužkemša porų, kai kurių jų naudojimo instrukcijoje netgi nurodoma, kad vakarais nebūtina nuvalyti, taigi sportuosite nerizikuodamos, kad atsiras naujų spuogelių.
Jei visur ir visada norite būti su išraiškingomis akimis, sportui rinkitės tik dvi priemones. Akių pieštuką ir blakstienų tušą. Labai svarbu, kad jie būtų atsparūs vandeniui. Nereikės baimintis, kad suprakaitavus tušas nubėgs ant skruostų ar pateks į akis, taip pat galėsite drąsiai vandeniu atgaivinti sukaitusį veidą.
Lūpų dažus palikite ramybėje. Juk gersite daug vandens ir po kelių gurkšnių lūpų dažai iš dalies nusiplaus. Norėdamos nusibraukti prakaitą ar vandenį nuo veido, išsitepsite rankšluostį, drabužius. Jei lūpos linkusios sausėti dėl sporto klubuose veikiančių kondicionierių ar vandens gurkšnojimo, prieš sportuodamos patepkite jas bespalviu ar labai neryškaus atspalvio lūpų balzamu.
Jei mankštinatės gryname ore, vasarą reiktų pasisaugoti kenksmingo saulės poveikio. Išmintingiausia būtų sportuoti nuo ankstyvo ryto iki 10–11 val. arba po pietų nuo 16 val. kai saulė yra mažiau pavojinga. Jei treniruotėms palankiausias kitas metas, reikės pasitepti priemonėmis nuo saulės. Mokslininkai įrodė, kad nuo saulės apsaugančiuose kremuose esančios cheminės medžiagos labai kenksmingos. Kai kurių jų deriniai gali sukelti net onkologinius susirgimus, todėl rekomenduojama nuo saulės saugotis šalto spaudimo augaliniais aliejais (kokosų, taukmedžio, sezamų ir kt.). Jų SPF (saulės apsaugos indeksas) siekia 6–12 ir jie visiškai saugūs naudoti.
Kuo kvepintis?
Niekas nenori dvelkti prakaitu, tačiau prakaitavimas yra visiškai natūralus procesas – taip organizmas reguliuoja kūno temperatūrą, pašalina šilumos, kuri gaminasi sportuojant, perteklių. Kad neskleistumėte nemalonaus kvapo, reikia paisyti higienos. Prieš keliaudamos į sporto klubą nusiprauskite po dušu, su muilu nusiplaukite pažastis, nusausinkite ir pasitepkite ar papurkškite dezodorantu. Palaukite kol nudžius, ir apsivilkite švariais drabužiais.
Jei vargina gausesnis nei įprasta prakaitavimas, galite vietoj dezodoranto pažastis patrinti sausais sodos milteliais – ji stabdys bakterijų dauginimąsi, dėl kurio ir gali sklisti nemalonus kvapas (nei dezodoranto, nei sodos nenaudokite ant ką tik nudepiliuotų pažastų – gali perštėti).
Kvėpintis net mėgstamiausiais kvepalais keliaujant į sporto klubą nepatartina. Visų pirma dėl fizinio krūvio ėmus širdžiai stipriau plakti, kvepalai užpurkšti ant pulso vietos ims kvepėti labai intensyviai. Net mieliausias aromatas gali imti erzinti. Antra – kai kvepalų dvelksmas susimaišo su prakaito kvapu išeina nosies visai neglostantis mišinys...
Tiesa, D. Britanijos Belfasto karališkojo universiteto mokslininkai neseniai sukūrė kvepalus, kurių aromatas stiprėja šiems kontaktuojant su prakaitu. Kvepalų pagrindą sudaro druskų tirpalas. Kontaktuodamas su prakaitu, jis ima skleisti malonų aromatą.
Po sporto - Kad būtumėte gaivios ir gražios po sporto, kaskart po treniruočių keliaukite į dušą. Būtinai naudokite muilą ar dušo želę.
- Nusipraususios, patepkite veidą ir kūną drėkinamuoju kremu ar losjonu. Prakaituojant oda netenka drėgmės, tad ją būtina pamaitinti ir sudrėkinti.
- Pažastis patepkite dezodorantu, apsivilkite ir pasikvėpinkite.
- Jei reikia, pasitaisykite makiažą ar pasidažykite iš naujo.
- Dabar jau drąsiai galite kvėpintis.
- Po kiekvienos treniruotės skalbkite drabužius, batelius išvėdinkite, kad kitą kartą atėjus sportuoti būtų malonu apsivilkti ir apsiauti.
Image: FreeDigitalPhotos.net