Geros naujienos žmonėms, kentėjusiems nuo aknės, – gali būti, kad jų oda sensta lėčiau nei su paprastaisiais spuogais nesusidūrusiųjų, – rašo healthday.com.
Prieš keletą dienų dermatologijos žurnale „The Journal of Investigative Dermatology“ publikuoti britų studijos, kurioje dalyvavo daugiau nei 1200 dvynių (iš jų ketvirtadalis kada nors gyvenime susidūrė su akne), rezultatai.
Paprastieji spuogai (Acne vulgaris), aknė, yra viena dažniausių odos ligų, kuri pasireiškia savitais veido, krūtinės ir nugaros viršutinės dalies odos išbėrimais. Jie atsiranda dėl odos priedų – plaukų maišelio (folikulo) viršutinės dalies pažeidimo. Aknės atsiradimą lemia keli patogeneziniai veiksniai: padidėjęs odos riebalinių liaukų aktyvumas, folikulų hiperkeratozė, Propionibacteriun acnes kolonizacija ir uždegiminė reakcija.
„Jau prieš daugelį metų dermatologai iškėlė hipotezę, kad sirgusiųjų akne odoje senėjimo procesai vyksta lėčiau. Tai buvo nagrinėjama įvairiose klinikinėse studijose, tačiau priežastis taip ir likdavo nenustatyta. Mūsų tyrimas atskleidė, kad paslaptis susijusi su telomerų ilgiu, kuris, pasirodo, skiriasi akne niekada nesirgusiųjų ir nuo jos kentėjusiųjų – pastarųjų ląstelės yra saugomos nuo senėjimo“, – pranešime spaudai sakė vienas iš studijos iniciatorių, gydytojas Simone Ribero.
Telomera yra chromosomos galinis segmentas, kuris po kiekvieno ląstelės pasidalijimo trumpėja (navikinėse ląstelėse šis procesas būna sutrikęs). Telomerų ilgyje užkoduota ląstelės gyvenimo trukmė: pasiekus tam tikrą telomerų ilgio ribą ląstelė pradeda „senti“ ir žūsta apoptozės būdu.
Ištyrus baltąsias kraujo ląsteles nustatyta, kad studijoje dalyvavę dvyniai su aknės anamneze turėjo ilgesnes telomeras. Ankstesni tyrimai parodė, kad tokie baltųjų kraujo ląstelių tyrimai atspindi ir kitų organizmo ląstelių rodiklius.
Gydytpja Veronique Bataille, viena iš pagrindinių studijos autorių, komentavo: „Atrodo, kad ilgesnės telomeros yra vienas iš veiksnių, saugančių akne sirgusių žmonių odą nuo ankstyvo raukšlių atsiradimo“.
„Atlikę odos biopsiją ir atlikę histologinius tyrimus, mes ėmėme suprasti, kaip genų ekspresija yra susijusi su procesais odoje. Žinoma, dar negalime teigti, kad įrodėme, jog egzistuoja priežasties ir pasekmės ryšys. Dabar reikia atlikti daugiau tyrimų, kad išsiaiškintume, kaip šias žinias galėtume pritaikyti praktikoje“, – teigė mokslininkai.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net