Žodis anestezija kilo iš graikų kalbos žodžio anaisthētos, reiškiančio “nejautrų”. Anestezijataikoma, norint laikinai sumažinti ar visiškai nuslopinti pojūčius per skausmingas medicinines procedūras, operacijas.
Yra du anestezijos metodai – vietinė ir bendroji anestezija. Vietinė anestezija skiriama tam tikrai kūno daliai nuskausminti, pacientas lieka sąmoningas (pavyzdžiui, odontologinės procedūros). Bendroji anestezija taikoma esant sudėtingesnėms operacijoms. Pacientas panyra į savotišką nesąmoningumo būseną. Ši būklė yra kruopščiai kontroliuojama anesteziologo, keičiant anestetiko dozes ar vieną anestetiką – kitu arba pridedant papildomų medikamentų.
Bendrieji anestetikai į organizmą patenka dviem būdais – leidžiami į veną pro vamzdelį arba pro kvėpavimo takus, per kaukę, kaip dujos.
Kartu su anestetikais, nelygu kokia situacija, pacientas gali gauti ir deguonies, stiprių skausmą malšinančių vaistų skausmui po operacijos numalšinti. Taip pat miorelaksantų raumenims atpalaiduoti, antibiotikų nuo galimos bakterinės infekcijos, vaistų nuo pykinimo bei kraujo spaudimą reguliuojančių vaistų.
Labiausiai pasaulyje paplitę dujų pavidalo anestetikai yra desfluranas, izofluranas, sevofloranas. Šio tipo anestetikai maišomi kartu su azoto oksidu. Pacientas tokiu dujų mišiniu kvėpuoja kurį laiką prieš operaciją ir visos operacijos metu. Senesnės kartos dujinio tipo anestetikai yra halotanas, enfluranas, metoksifluranas. Šiuo metu mokslininkai intensyviai tyrinėja ir ksenono, kaip anestezijai tinkamų dujų, naudojimo galimybes.
Iš leidžiamų anestetikų vartojamas propofolis, etomidatas, benzodiazepinai ir kiti preparatai.
Kaip anestetikai veikia kūną ir smegenis
Nepaisant to, jog yra galybė teorijų, kaip bendrieji anestetikai veikia organizme, iki šiol mechanizmas nėra visiškai aiškus ir pagrįstas. Žinoma tik tiek, kad anestetikai įsiterpia į nervinio signalo kelią per nervą ir blokuoja mūsų jutimus.
Vienas naujausių tyrimų anesteziologijos pasaulyje lygino anestezijos sukeltos būklės, komos ir miego skirtumus bei panašumus. Anestezijos sukelta nesąmoninga būklė sąlygoja specifinius smegenų aktyvumo pokyčius, matomus elektroencefalogramoje (EEG). Pastebėta, jog gilėjant anestezijai, palaipsniui auga žemo dažnio, aukštos amplitudės aktyvumas smegenyse. Masačiusetso (JAV) bendrosios ligoninės gydytojas Emery Brown su savo komanda tyrinėjo bendrąją nejautrą, lygindamas ją su miegu ir komos būkle. Į tokius neurotyrinėjimus buvo pasitelkta neuromokslų ir miego mokslų specialistų pagalba.
Komanda kruopščiai, smulkmeniškai ir detaliai tyrinėjo specifinius fiziologinius procesus, esant kiekvienai iš minėtų būklių. Pavyzdžiui, nesąmoningumą, amneziją, judėjimo ir skausmo slopinimą. Taip pat elektroencefalogramos duomenis. Tarp anestezijos ir miego rasti ženklūs skirtumai. Tik giliausios miego fazės buvo panašios į pradinius anestezijos etapus. Natūralus miegas yra gana nuspėjamas ir palaipsniui pereina seniai mokslo žinomas miego fazes, o bendroji nejautra griežtai apibrėžtų fazių ir neturi. Etapai priklauso nuo operacijos pobūdžio, nuo nejautros būdo. Įvertinus visus aktualius fiziologinius rodiklius ir rezultatus, nustatyta, jog „giliausioji“ anestezijos fazė (kuomet atliekama operacija) yra panašiausia į komą, o visą nejautros procedūrą nuo pradžios iki galo tam tikra prasme galima būtų palyginti su „atvirkštine“ koma. Emery Brown pripažįsta, kad toks palyginimas skamba gana gąsdinančiai, tačiau verta prisiminti, kad, kitaip nei tikroji koma, anestezija palyginti lengvai kontroliuojama specialisto. Po anestezijos pacientas gana greitai ir saugiai atsigauna. Be to, toks drastiškas palyginimas iš tiesų galėtų pasitarnauti suvokiant, nustatant ir įrėminant anesteziją į tam tikrus etapus, laipsnius, fazes.
E. Brown pabrėžia, jog daugelis anesteziologų yra puikūs savo srities specialistai ir žino, kaip tinkamai ir efektyviai palaikyti giliausias anestezijos fazes. Tačiau ne visi anesteziologai kreipia dėmesį į nervinio impulso sklidimo mechanizmą, kas dar labiau padėtų jų gyvybę palaikančiame, atsakingame darbe. Gydytojo kolegos pabrėžia, kad anesteziologija nėra labai mėgstama neuromokslų tema, o visgi turėtų būti. Vien dėl to, kad anestezijoje naudojami labai stiprūs preparatai su gana siaura saugumo riba ir dažnais šalutiniais poveikiais.
Geresnis suvokimas, kaip anestetikai veikia, daugiau tyrimų šioje srityje galėtų padėti sukurti saugesnius preparatus.
Ką svarbu žinoti prieš anesteziją
Pirmiausia, bendrosios anestezijos metu pacientą kruopščiai prižiūri anesteziologas. Specialistai seka visus gyvybinius paciento rodiklius specialia įranga, reguliuoja vaistų dozes, nesąmoningos būklės gilumą. Specialistai konsultuoja, prižiūri ne tik operacijos metu. Prieš nejautrą gydytojas kartu su anesteziologu turi detaliai papasakoti apie operaciją, įvertinti galimas rizikas konkrečiam pacientui, parinkti individualų anestezijos metodą. Gydytojui svarbu, kad jo pacientas žinotų, kas operacijos metu bus daroma. Taip pacientas, įvertinęs gautą informaciją, galės pasiteirauti apie galimas rizikas, naudos ir žalos santykį, galimas alternatyvas.
Labai svarbu paminėti, kokiomis ligomis pacientas sirgęs ar serga, kokius vaistus vartoja, kokių alergijų turi. Ne mažiau svarbu pasakyti gydytojui, ar rūkoma, ar dažnai vartojamas alkoholis. Taikant nejautrą svarbu ir tai, ar pacientas turi antsvorio, o gal jo kūno masė per maža. Specialistas pakomentuos, kaip pacientui geriausia pasiruošti operacijai ir anestezijai. Dažniausiai bus paprašyta bent kelias dienas prieš procedūrą nerūkyti, nevartoti alkoholio. Taip pat nevalgyti šešias ar daugiau valandų prieš operaciją. Negerti skysčių kelias valandas iki operacijos. Mat jei skrandis nebus tuščias ir operacijos metu pacientą ims pykinti, atsiras didžiulė problema: maistas, užuot išvemiamas, dėl paciento nesąmoningumo anestezijos metu gali patekti į plaučius.
Šalutiniai poveikiai
Daugeliu atvejų nuskausminimas per operaciją nusveria visas įmanomas rizikas. Šiuolaikiniai anestetikai yra palyginti saugūs, rimtos komplikacijos yra gana retos. Modernios technologijos, kvalifikuotas personalas rizikas sumažina dar labiau.
Visgi šalutinių poveikių dėl anestezijai vartojamų vaistų dažnai neišvengiama. Itin retais atvejais galimos ir tokios komplikacijos kaip mirtis. Štai Jungtinėje Karalystėje miršta penki iš milijono pacientų, kuriems buvo taikyta bendroji nejautra.
Šalutiniai poveikiai pasireiškia dėl operacijos metu vartojamų vaistų, dažniausiai jie ilgai netrunka. Į didesnės rizikos grupę patenka rūkantys, alkoholį vartojantys asmenys, pacientai, turintys silpną sveikatą, antsvorio.
Daugelis šalutinių poveikių pasireiškia iškart po operacijos ir ilgai netrunka. Patys dažniausi šalutiniai poveikiai yra pykinimas, vėmimas, šaltkrėtis, vangumas, laikinas atminties praradimas. Pykinimas ir vėmimas gali kamuoti ir kelias dienas po operacijos. Apie 40 proc. pacientų pasireiškia gerklės skausmas. Taip įvyksta dėl į burną įkišamo vamzdelio, padedančio kvėpuoti.
Iš dažniausiai pasitaikančių šalutinių poveikių verta paminėti ir trumpam sutrikusią regą (mirguliavimas, raibuliavimas akyse), galvos skausmą, kai kurių kūno vietų niežėjimą, nugaros ir kitų kūno vietų skausmus, apdujimą. Galvos skausmus, apdujimą, šaltkrėtį dažnai sukelia sumažėjęs kraujospūdis, dehidratacija, kūno atšalimas operacijos metu.
Retesni šalutiniai poveikiai yra raumenų skausmai, sulėtėjęs kvėpavimas, šlapimo pūslės sutrikimai (šlapimo nelaikymas ar padidėjęs šlapinimasis), dargi – burnos, dantų, liežuvio pažaida. Gali pasireikšti krūtinės ląstos infekcijos, tampa sunku kvėpuoti.
Komplikacijos ir rizikos
Komplikacijos ir rizikos būna itin retos, tačiau gana rimtos. Pavyzdžiui, pasireiškia ūmi ir stipri alerginė reakcija į vaistus (anafilaksija). Išskirtinai retais atvejais pasireiškia anestetikais veikiamo paciento sąmoningumas – pacientas nejaučia skausmo, tačiau ir nėra galutinai praradęs sąmonės. Rečiausia, bet įmanoma komplikacija – mirtis.
Komplikacijos taip pat priklauso nuo paciento svorio, esamų ar buvusių ligų, žalingų įpročių. Nuo to, ar operacija planinė, ar tai skubus atvejis, kuomet nėra galimybės išsiaiškinti paciento ligos istorijų, alergijų ir panašiai.
Šaltiniai
http://psychcentral.com/lib/brain-effects-of-general-anesthesia/0008431
http://www.cas.ca/english/side-effects
Krøigaard, M.; Garvey, LH.; Menné, T.; Husum, B. (Oct 2005). “Allergic reactions in anaesthesia: are suspected causes confirmed on subsequent testing?”. Br J Anaesth 95 (4): 468–71.
Townsend, Courtney (2004). Sabiston Textbook of Surgery. Philadelphia: Saunders. Chapter 17 – Anesthesiology Principles, Pain Management, and Conscious Sedation. ISBN 0-7216-5368-5.
Miller, Ronald (2005). Miller’s Anesthesia. New York: Elsevier/Churchill Livingstone. ISBN 0-443-06656-6.
Audrė Bartaševičiūtė
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Gydymas
Skaityti daugiau
