Ant vilniečio palangės klesti sodininkų prakeiktos piktžolės
Vilniečio Pauliaus namuose auga neįprastas kambarinis augalas – dilgėlė. Skaitytojas dilgėles augina ne pirmus metus. GRYNAS.lt žurnalistams jis mielai papasakojo, kodėl nutarė auginti šiuos augalus ir ką su jais daro.
„Dilgėlės mano namuose atsirado netyčia. Prieš du metus auginau vazonuose mandarinmedžius, iš kauliukų išdygusius, ir prisipirkęs žemių juos persodinau. Tada išgydo dilgėlės - tikriausiai sėklų buvo likę substrate. Iš pradžių išdygo gal viena dilgėlė. Man ji pasirodė labai graži ir aš jos neliečiau. Ji gražiai sau augo, o pernai jų jau buvo kokios penkios ar šešios. Šiemet auga kažkur septynios dilgėlės. Tik vėliau sugalvojau, kad jeigu jau auga, reikia pasidaryti arbatos iš jų. Kai jos pradeda žydėti, nusiskabau, sudžiovinu ir dažniausiai maišau su kitomis arbatžolėmis“, - pasakojo Paulius.
Skaitytojas tikino dabar sugalvojęs šalia pastatyti kitus vazonus. Ir kai dilgėlės išbarstys sėklas, į juos turėtų pasisėti dilgėlių. Ateityje jo dilgėlių ūkis turėtų dar labiau padidėti.
„Jos auga puikiai, veši labai gerai, laistyti reikia gana nemažai - kažkur kartą per savaitę. Teko ir nusidilginti valant dulkes nuo palangės. Žinoma, aš puikiai suprantu, kad dilgėlė, auganti kambaryje ant lango, tikrai neprilygsta laukinei dilgėlei, kuri auga pamiškėse, turi geresnes sąlygas ir tų medžiagų naudingųjų yra prikaupusi daugiau. Bet namuose šį augalą smagu laikyti.
Ji gražiai atrodo, kartais lengva nuo jos pradėti pokalbį, ateina žmonės ir nustebę klausia: ar dilgėles augini? Pasijuokiu, kad taip“, - sakė Paulius.
Kuo naudingos dilgėlės?
Vitaminas K pagerina kraujo krešėjimą, pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, teigiamai veikia kraujagysles (ypač veido), kovoja su tamsiais ratilais paakiuose. Tačiau nereikia pamiršti, kad šio vitamino pavadinimas kilo iš žodžio „koaguliacija“ – kraujo krešėjimas. Taigi naudingas jis ne visiems.
Taip pat dilgėlėse yra labai daug kalcio. Jis kaupiasi karbonato pavidalu. Pagal baltymų kiekį dilgėlė nenusileidžia ankštiniams.
Dilgėlių pluošte yra ligninų ir celiuliozės polisacharidų su vitaminais C, K, E, B grupės. Jie padeda pašalinti toksinus. B karotinas pagerina regėjimą. Ir žinoma, dilgėlėse daug aminorūgščių, mikroelementų, kurie kartu su vitaminais stiprina ir gydo žmogaus organizmą.
Dilgėlės taip pat naudingos odai. Šis augalas malšina uždegimus, sutraukia poras, gydo įvairias žaizdas ir padeda odos ląstelėms atsinaujinti. Anot mokslininkų, dilgėlių ekstraktas – didžiausias mikrobų priešas. Šiose piktžolėse gausu antioksidantų, kurie puoselėja odą ir saugo ją nuo laisvųjų radikalų poveikio.
Dilgėlių arbata - vaistas nuo daugybės ligų
Šiandien dilgėlių arbata daugiausia vartojama kaip tonizuojanti ir medžiagų apykaitą gerinanti priemonė, taip pat esant avitaminozei, padidėjusiai prostatai, aukštam kraujospūdžiui, anemijai inkstų bei šlapimo takų ligoms.
Net ir peršalus ar susirgus gripu patartina gerti dilgėlių arbatą. Nors tiesiogiai ji negydo peršalimo simptomų, tačiau didina organizmo atsparumą ir gebėjimą įveikti ligas. Dilgėlių arbata turi diuretinį poveikį, tai yra šalina skysčius iš organizmo, tačiau, skirtingai nuo cheminių šlapimą varančių vaistų, dilgėlės neišplauna iš organizmo kalio, o kaip tik juo praturtina.
Birutė Davidonytė
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net