Augalas siaubūnas: net už didžiulius pinigus niekas naikinti nenori

Tai, kad iš Kaukazo į Lietuvą prieš gerą pusšimtį metų atkeliavusi invazinė rūšis – Sosnovskio barštis – yra pavojinga žmogui ir aplinkai, ko gero, žino daugelis, tačiau šį augalą išnaikinti nelengva. Šią kovą Gamtos paveldo fondo projektų vadovas Gintaras Venckus lygina su devyngalvio slibino įveikimu, tačiau vienoje teritorijoje, panašu, šis „slibinas“ jau įveiktas.

Išnaikino 100 proc., tačiau pavojus išlieka

Praėjusią savaitę žurnalistai buvo pakviesti į Verkių regioninio parko teritoriją, netoli Santariškių ligoninės. Ten esančioje pievelėje šiuo metu veši sužaliavusi trumpai nušienauta pieva. Prieš kurį laiką čia buvo tikra Sosnovskio barščių imperija. Tačiau dabar šių agresyvių augalų nelikę nė kvapo. „Augalai, iš žmogaus pozicijos žiūrint, būna geri ir blogi. Gerus mes saugome, blogus vadiname invaziniais, kai kuriuos - svetimžemiais. Invaziniai augalai kelia pavojų žmogui ir ekosistemoms. Jie yra agresyvūs ir mes juos naikiname“, - sakė G. Venckus. - Šita vieta buvo bandomoji 2,7 ha teritorija, padengta Sosnovskio barščiais iki 100 proc. Jie užauga iki 3 metrų, tai reiškia, kad jie buvo užėmę viską. Šiuo metu mes stovime ant pievelės, kurioje šių barščių nėra“.

Pievelėje prie Santariškių, beveik trijų hektarų teritorijoje, Sosnovskio barščiai buvo naikinami apie pusantrų metų. Anot vieno iš projekto naikinant Sasnovskio barščius vykdytojų, tikėtasi, kad šiuos augalus išnaikinti bus sunku, todėl pasitelktos trejopos priemonės: kasamos barščių šaknys, taikomos cheminės priemonės ir agrotechninės priemonės – įsodinamos kitos augalų rūšys, kurios konkuruotų su atėjūnais iš Kaukazo.

„Gamtos paveldo fondas kartu su Gamtos fondu ėmėsi šių darbų ir tikėjomės atlikti juos sėkmingai. Kaip parodė praktika, dedant visas pastangas darbai laikyti sėkmingais, tačiau negalima sakyti, kad Sosnovskio barščio nebėra ir nebebus. Šito augalo tokia biologija, kad net ir taikant visas priemones 100 proc., jų lieka. Net ir išnaikinus sėklų banką, tūkstančiai jų sėklų lieka grunte ir tinkamomis sąlygomis jie gali išdygti“, - aiškino G. Venckus.

Patarė, kaip naikinti geriausia

Sosnovskio barščiai kelia tiesioginį pavojų žmogui bei išstumia vietines augalų rūšis – sudaro dominantines kultūras, kuriose niekas kitas, išskyrus juos pačius, neauga. Kaip aiškino Gamtos paveldo fondo specialistas, šie augalai, liečiami žmogaus, gali nudeginti odą.

„Tam, kam tektų tuo užsiimti (šių augalų naikinimu – red. past.), darbai turi būti pradedami nedelsiant, nuo ankstyvo pavasario – priemones derinant tarpusavyje. Reikalas turi būti nepaliekamas, negalima paleisti kontrolės. Reikia vis sugrįžti kas savaitę – teritorija nuolat šukuojama, nauji išdygę Sosnovskiai naikinami tiek chemija, tiek ir kasant, pjaunant žolę, pasėjant kitus augalus“, - patarė specialistas.

Žmonėms, susiduriantiems su šių augalų kenkėjiškumu, jis patarė apsaugoti naujas teritorijas nuo sėklų plitimo - naujus augaliukus, vos pasirodžius, reikia rauti su šaknimis ir dažnai pievelę šienauti. Gali tekti panaudoti ir chemiją.

Paklaustas, ar Lietuvoje yra teritorijų, kuriose Sosnovskio barščiams augti būtų netinkamos sąlygos, G. Venckus teigė, kad šie augalai sunkiau veši ten, kur teritorijos nuolat šienaujamos ir prižiūrimos. Visur kitur išplinta labai staigiai ir ilgam.

„Tikrai nėra didelio pavojaus miestų teritorijose, kurios yra prižiūrimos, tačiau visose kitose teritorijose – paežerėse, pelkinėse ekosistemose - pakankamai gerai išplinta. Slibinas, kuris yra paleistas, tikrai yra devyngalvis ir netaikant priemonių... Šie augalai nėra paprasčiausiai pabėgę augalų darželiai, juos pakankamai nelengva išnaikinti“, - sakė Gamtos paveldo fondo projektų vadovas.

Planuojama, kad pasiteisinęs eksperimentinis projektas padės pamatus rengiamai metodikai savivaldybėms, kaip naikinti šiuos invazinius augalus.

GRYNAS.lt jau rašė anksčiau, kad kova su Sosnovskio barščiais sekasi sunkiai, nes niekaip neatsiranda įmonių, galinčių užsiimti jų naikinimu. Tam ministerija iš ES fondų buvo gavusi apie 1,5 mln. eurų (apie 5 mln. litų) paramos, tačiau konkursus pakartotinai teko skelbti net keturis kartus ir vis tiek neatsirado norinčiųjų apsiimti šių augalų naikinimu.

Rūta Levickaitė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net