vaistai.lt

Mokslininkai sako, kad agresyvus kai kurių berniukų elgesys gali būti epigenetinių pokyčių nėštumo metu ar ankstyvoje vaikystėje rezultatas.

Genų raišką keičia išorės faktoriai

Įsitikinimas, kad paveldimumas ir genomo funkcijos yra užkoduotos dezoksiribonukleininėje rūgštyje (DNR), o genetinis kodas nekintantis, iš esmės griaunamas.

Klonuojant eksperimentinius gyvūnus pastebėta, kad genetinio kodo informacija dėl įvairių aplinkos veiksnių: sunkiųjų metalų, pesticidų, degalų atliekų, tabako dūmų, hormonų, radiacijos, virusų, bakterijų ir net maisto produktų ar elgesio – kinta. Susidaro „antrasis kodas“ – epigenetinis, kuris lygiai taip pat perduodamas palikuonims.

Normaliomis sąlygomis pasireiškia ir savo funkcijas atlieka tik nepaveikti genai. Jų raiška pasikeičia, veikiant išorės faktoriams, kurie paskatina cheminius procesus (metilinimą, acetilinimą, fosforilinimą), pakeičiančius baltymo, taip pat DNR, struktūrą.

Nėštumas ar kūdikystė yra žmogaus raidos programavimo periodas, kai motinos sveikatos būklės, gyvenimo būdo ir aplinkos poveikio svarba epigenetiškai slopinant ar aktyvinant besiformuojančio žmogaus genus yra didžiulė.

Agresyvumas susijęs su nedraugiška prenataline ir postnataline aplinka

Kanados mokslininkai atliko ilgalaikę kelių pakopų studiją, kurios metu tyrė vyriškos lyties individų agresyvaus elgesio priežastis.

Pirmajame tyrimų etape mokslininkai nustatė, kad vyrų, kurie vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje patyrė agresiją savo atžvilgiu, kraujo plazmoje keturių uždegimo biomarkerių kiekis yra daug mažesnis. Šių vyrų grupėje vėliau buvo nustatyti ir epigenetiniai pokyčiai: DNR metilinimas, jo poveikis T ląstelių ir monocitų reguliacijai.

Be to, įdomi ir dar viena detalė. Daugelis tiriamųjų turėjo vieną bendrą bruožą – savo motinų charakteristiką. Tai paprastai jaunos, pirmą kartą gimdančios, žemo išsilavinimo ir sunkiai besiverčiančios moterys, turinčios psichologinių problemų. Jų patirtys, suvokimas ir elgesys nėštumo ar vaiko kūdikystės metu galėjo turėti įtakos genų ekspresijai, lemiančiai vaiko smegenų, imuninės ir kitų biologinių sistemų vystymąsi.

Tyrimas parodė, kad agresyvus berniukų elgesys yra susijęs su nedraugiška prenataline ir postnataline aplinka, kuri sukelia genų raiškos pokyčius, perduodamus kitoms generacijoms.

Agresyvaus elgesio išmokstama

„Psichologijoje jau seniai žinoma, jog agresyvus elgesys yra išmokstamas, – pasakoja psichologė Reda Gedutienė. – Vaikai jo išmoksta daug greičiau nei kitų elgesio apraiškų, tokių kaip dalintis, bendradarbiauti, susitarti ir pan. Itin svarbų vaidmenį vaiko elgesio, taip pat ir agresyvaus, išmokimui turi tai, kokius elgesio pavyzdžius vaikas mato artimoje aplinkoje. Kuo daugiau fizinės ar santykių agresijos vaikas stebi šeimoje, kieme ar per televiziją, tuo didesnė tikimybė, jog jis tuos modelius bandys imituoti savo gyvenime. Tačiau tai, ar agresyvus elgesys taps įprastu, labiausiai priklausys nuo to, kokios bus agresyvaus elgesio pasekmės.

Norint, kad vaikas išmoktų tinkamo elgesio, t.y. susitarti, dalintis, bendradarbiauti, tėvai turi jam parodyti tokio elgesio pavyzdį. Rodant gerą pavyzdį, tėvams reikėtų aktyviai mokyti vaiką konstruktyvių tikslų siekimo ir konfliktų sprendimo būdų – kaip palaukti savo eilės, keistis, dalintis, bendradarbiauti ir kt.

Taip pat tėvai neturi ignoruoti agresyvaus vaiko elgesio, nes agresyvus elgesys nėra tas elgesys, kuris išnyktų pats savaime. Tėvams svarbu atsiminti, kad neįmanoma agresyvumu ir fizinėmis bausmėmis vaiko atgrasyti nuo agresyvaus elgesio. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie namuose baudžiami fizinėmis bausmėmis, dažniau elgiasi agresyviai nei tie, kurie tokių bausmių nepatiria.

Kartą įtvirtintą agresyvaus elgesio modelį sunku pakeisti. Kad vaikai užaugę netaptų agresyviais, nuo pat kūdikystės reikia modeliuoti bei pastiprinti jautrumą ir bendradarbiavimą, mokant tėvus, kaip drausminti nenaudojant smurto.

Būdami tinkamu pavyzdžiu vaikams patys tėvai turėtų pasirūpinti ir imtis aktyvaus vaidmens parenkant vaiko žiūrimų televizijos programų turinį bei žaidžiamų kompiuterinių žaidimų pobūdį“.

Šaltiniai
Childhood Chronic Physical Aggression Associates with Adult Cytokine Levels in Plasma, doi:10.1371/journal.pone.0069481, published in PLOS ONE, 26 July 2013.
Differential DNA Methylation Regions in Cytokine and Transcription Factor Genomic Loci Associate with Childhood Physical Aggression, doi:10.1371/journal.pone.0071691, published in PLOS ONE, 19 August 2013.
Chronic aggressive behaviour in boys: epigenetic sources?, news release form the University of Montreal, 23 September 2013.

Informacija iš: