Geriamojo vandens mikrobiologiniai rodikliai

Vanduo yra toks įprastas mūsų gyvenime, kad dažnai net nesusimąstome apie jo svarbą. Mes geriame, naudojame maistui gaminti, prausiamės, tvarkome namus. Taip pat daugelis žino, kad nekokybiškas vanduo gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.

Vanduo laikomas saugiu gerti tik tuomet, kai jis nėra užterštas parazitais, jame nėra mikroorganizmų ir kitų medžiagų, galinčių pakenkti žmogaus sveikatai. Tam, kad būtumėte tikri, jog vartojate švarų ir nekenksmingą vandenį, rekomenduojama reguliariai jį tirti.

Didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ ekspertai gyventojams pataria – jei vartojate šulinių ar gręžinių vandenį maistui, atšilus orams nepamirškite pasitikrinti, ar vanduo tebėra tinkamas gerti. Šulinių vandenį patartina tirti pavasarį, kai ištirpsta sniegas. Vandens kokybė gali kisti dėl aplinkos ir net dėl vandens tiekimo sistemų būklės.

Lietuvoje geriamojo vandens mikrobiologinius ir kitus kokybės reikalavimus reglamentuoja higienos norma HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Pagal ją nustatoma, kokie geriamojo vandens mikrobiologiniai rodikliai leidžiami.

Svarbiausi mikrobiologiniai rodikliai, kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

Geriamojo vandens:

 Žarninės lazdelės (E.coli) 100 ml – neturi būti (0)

 Žarniniai enterokokai 100 ml – neturi būti (0).

Fasuoto geriamojo vandens:

Žarninės lazdelės (E.coli) 250 ml – neturi būti (0)  

Žarniniai enterokokai 250 ml – neturi būti (0).

Žarninės lazdelės (Escherichia coli) – žmogaus ir žinduolių storosios žarnos bakterijos, aptinkamos taip pat paukščių, žuvų, roplių varliagyvių ir vabzdžių žarnyne. Daug šių bakterijų išskiriama su išmatomis, todėl jų nuolat galima rasti dirvožemyje, vandenyje ir  kt.

Šių bakterijų  buvimas vandenyje rodo fekalinę taršą, o tai kelia didelę riziką susirgti žarnyno infekcinėmis ligomis. Tam tikros E.coli serogrupės į organizmą patenka iš aplinkos (jų šaltinis – gyvūnai) ir nėra normalios žmogaus mikrofloros dalis, todėl jos gali sukelti įvairias uždegimines infekcijas. Tam tikros E.coli padermės sukelia enterines ešerichiozes – gastroenteritus, kitos – paranterines ešerichiozes: šlapimo takų infekcijas, sepsį, plaučių uždegimą, oportunistines žaizdų infekcijas.

Vis dėlto normaliomis sąlygomis E.coli žmogaus organizme, kaip ir kita mikrobiocenozė, yra naudinga: veikia kaip žarnyno užkrėtimo (kolonizavimo) patogeniškais mikroorganizmais antagonistas, t.y. saugo nuo kitų kenksmingų mikroorganizmų.

Žarniniai enterokokai taip pat yra įprasta mikroflora žmogaus, gyvūnų bei vabzdžių organizmuose. Šių bakterijų buvimas vandenyje irgi yra fekalinės taršos įrodymas. Jei atliktame tyrime nustatoma, kad vandenyje yra E. coli ir žarninių enterokokų, laikoma, kad vandenyje gali būti salmoneliozės, vidurių šiltinės ir dizenterijos sukėlėjų, yra grėsmė susirgti hepatitu A, roto ir noro virusinėmis infekcijomis.

Dėl skirtingos aplinkos sąlygų ir vandens tiekimo sistemų vandens kokybė gali labai skirtis. Be minėtų rodiklių vandens kokybei nustatyti yra svarbūs ir kiti geriamojo vandens indikatorinių mikroorganizmų rodikliai.

Kiti geriamojo vandens indikatorinių mikroorganizmų rodikliai:

Koliforminės bakterijos 100 ml – neturi būti (0)

Koliforminės bakterijos dažniausiai gyvena žmonių ir šiltakraujų gyvūnų žarnyne, taip pat aptinkamos vandenyje ir dirvožemyje. Nereiklios mitybai, šios bakterijos, patekusios su fekalijomis į aplinką, gali daugintis dirvožemyje, vandenyje, piene, kituose maisto produktuose. Koliforminės bakterijos, ypač Escherichia coli, yra vandens ir maisto užterštumo įvertinimo indikatorius, taršos fekalijomis rodiklis.

 Lūžinės klostridijos (Clostridium perfringens) ir jų sporos 100 ml – neturi būti (0)

Šie mikroorganizmai rodo, kad vandenyje gali būti parazitų ir patogeninių mikroorganizmų, tokių kaip kriptosporidijos, ir jų taip pat neturi būti.

Gyvybingųjų bakterijų skaičius – yra mikrobiologinis rodiklis, rodantis kolonijas sudarančių vienetų (KSV) kiekį viename mililitre (ml) arba grame (g) tiriamojo mėginio.

Šis tyrimas padeda įvertinti bendrą objekto švarą, tačiau jis neparodo, kokios tai bakterijos – tik tai, kiek jų yra pajėgių daugintis nustatytomis sąlygomis.

Šis rodiklis svarbus vertinant valymo įrenginių efektyvumą, vandens savaiminio apsivalymo procesus, taip pat geriamojo vandens kokybę ir tinkamumą vartoti. Kolonijas sudarančių vienetų skaičius – taip pat geras dezinfekcijos efektyvumo rodiklis.

Naudokime švarų vandenį ir neleiskime plisti  su vandeniu susijusioms užkrečiamosioms ligoms.

Maloniai kviečiame Jus išsitirti vandenį Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Mūsų atliekami vandens tyrimai: https://nvspl.lrv.lt/lt/paslaugos-ir-kainos/kainos/mikrobiologiniai-tyrimai/vandens-ir-nealkoholiniu-gerimu-tyrimai/

Parengė:

Mikrobiologinių tyrimų skyriaus

Vandens ir maisto tyrimų poskyrio vedėja Laimutė Ivanauskienė

mikrobiologijos specialistas Bernardas Narimantas Martišius

Informacija iš: