Kada galima aukoti kraujo po sezoninės vakcinacijos?
Atšalus orams ir pradėjus daugėti užkrečiamųjų ligų, šalies gyventojai itin aktyviai skiepijasi nuo gripo ir kitų ligų. Nacionalinis kraujo centras (NKC) šiuo laikotarpiu sulaukia ypač daug klausimų, ar skiepai nėra kliūtis kraujo donorystei, kada galima atvykti aukoti kraujo po gripo vakcinos ir kitų skiepų. Tad NKC primena: po gripo vakcinos kraujo donuoti galima jau kitą dieną, tačiau yra skiepų, po kurių donorystė leidžiama tik praėjus savaitei ar net ilgiau, – rašoma NKC pranešime žiniasklaidai.
NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, prasidėjus gripo sezonui ir suaktyvėjus vakcinacijai, centro padaliniai kiekvieną savaitę sulaukia užklausų, kiek laiko turi praeiti po skiepo, kad būtų galima paaukoti kraujo.
„Noriu padėkoti šalies gyventojams ne tik už aktyvų dalyvavimą donorystėje, bet ir už domėjimąsi, kada galima aukoti kraujo po įvairių skiepų. Tai rodo, kad kraujo donorystė žmonėms iš tiesų rūpi. Norime priminti, kad po įprastos gripo vakcinos kraujo galima aukoti jau kitą dieną – svarbiausia gerai jaustis ir neturėti nepageidaujamų reakcijų po skiepo. Donorystę reikėtų atidėti tik tuo atveju, jei žmogus jaučia karščiavimą, bendrą silpnumą ar kitus simptomus. Svarbu palaukti, kol savijauta visiškai pagerės“, – sako D. Gutauskas.
Vis dėlto, kaip pastebi NKC direktorius, yra ir skiepų, po kurių norint būti kraujo donoru gali tekti palaukti savaitę ar ilgiau.
Kraujo laikinai negalima aukoti pasiskiepijus gyvosiomis (susilpnintomis) vakcinomis, pavyzdžiui, tymų, kiaulytės ar raudonukės (MMR) vakcina, taip pat kai kuriomis kitomis gyvo viruso vakcinomis. Donorystę po jų rekomenduojama atidėti bent savaitei ar ilgiau, priklausomai nuo žmogaus savijautos, kadangi gyvosios vakcinos gali trumpam cirkuliuoti organizme.
NKC taip pat atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dar gyvuoja mitai, susiję su elgesiu po vakcinacijos, manant, jog tam tikri veiksniai gali paveikti kraujo kokybę. Vienas jų – kad po skiepo kurį laiką negalima drėkinti injekcijos vietos. Visgi skiepytos vietos drėkinimas ar lengvas kontaktas su vandeniu neturi jokios įtakos nei vakcinos veiksmingumui, nei kraujo kokybei.
„Norime nuraminti gyventojus – tokie veiksniai kaip skiepytos vietos drėkinimas tikrai neturi jokios neigiamos įtakos nei vakcinos veikimui, nei galimybei tapti kraujo donoru. Donorystei svarbiausia yra bendra donoro savijauta ir atsakingas pasirengimas. O jei kyla klausimų ar abejonių, visuomet kviečiu kreiptis į savo gydytoją arba į NKC – mūsų specialistai visada pasirengę paaiškinti, patarti ir padėti suprasti, kada donorystė yra saugi“, – pabrėžia D. Gutauskas.
NKC primena, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus kraujo gali duoti šešis kartus, moterys – keturis. Vis dėlto gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktos operacijos. Taip pat svarbu nepamiršti, kad duodant kraują būtina būti visiškai sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ar kitomis sunkiomis lėtinėmis arba pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.
Informacija iš:
Nuotrauka: www.freepik.com
Įvairenybės
Skaityti daugiau
