vaistai.lt

Tinkamas fizinio aktyvumo krūvio pasirinkimas – raktas į sveikatą. Jis yra vienas iš kertinių sveiko gyvenimo būdo elementų. Jis gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina raumenyną, padeda reguliuoti svorį, mažina streso lygį bei gerina bendrą savijautą. Fizinio aktyvumo nauda pasireiškia tik tuomet, kai judėjimas yra reguliarus ir prasmingai integruotas į kasdienybę.

Remiantis Šiaurės šalių mitybos gairėmis, 2025 m. buvo atnaujintos Higienos instituto „Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos“, kuriose siūloma:

judėti bent 30 minučių kiekvieną dieną (vaikams ir paaugliams nuo 5 iki 17 metų – bent 60 min.);
mažinti pasyvaus laiko trukmę – mažiau leisti laiko prie televizoriaus, kompiuterio ar telefono;
rinktis aktyvius vykimo sprendimus – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu, lipti laiptais vietoj lifto;
net kelionę viešuoju transportu galima papildyti judesiu – išlipant keliomis stotelėmis anksčiau ir likusį atstumą einant pėsčiomis.

Šie pasiūlymai gali atrodyti paprasti, tačiau jų ilgalaikis poveikis – labai reikšmingas. Visgi, norint naudotis fizinio aktyvumo privalumais ir gauti pakankamai naudos, vien tik judėti neužtenka – būtina išmokti pasirinkti ir valdyti fizinio aktyvumo krūvį, nes būtent nuo jo priklauso, ar fizinis aktyvumas taps sveikatinančiu, ar žalojančiu veiksniu.

Fizinio aktyvumo krūvio pasirinkimo ir valdymo principai

1. Progresyvumo principas

Fizinio aktyvumo krūvis turėtų būti didinamas palaipsniui – tiek intensyvumo, tiek trukmės atžvilgiu, nes tik taip galima pasiekti geresnių rezultatų ir nuolat „skatinti“ organizmą prisitaikyti prie vis naujų sąlygų. Rekomenduojama pradedantiesiems vadovautis 10-ties procentų taisykle, t. y. per savaitę fizinio aktyvumo krūvis (pvz., nubėgtas atstumas) turėtų didėti ne daugiau kaip 10 proc. Be fizinio aktyvumo progresijos kūnas negalėtų pakankamai prisitaikyti, todėl ilgainiui gali kilti rizika, kad raumenų jėga, ištvermė ir bendra savijauta nebegerės.

Kas nutinka, kai fizinio aktyvumo krūvis yra per didelis?

Tokiu atveju gali:

padidėti raumenų, sausgyslių ar sąnarių traumų rizika;
atsirasti raumenų nuovargis ir bendras fizinis pervargimas, kuris pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, prastesniu raumenų atsistatymu, miego sutrikimais, motyvacijos kritimu;
gali silpti imuninė sistema, ypač jei poilsis tarp fizinio aktyvumo krūvių yra nepakankamas;
kūnas gali nebespėti atsistatyti, o tai ilgainiui lemia nebegerėjančius rezultatus.

Todėl fizinio aktyvumo progresyvumo principas – tai ne tik būdas siekti pažangos, bet ir svarbi traumų prevencijos bei ilgalaikio tvarumo dalis. Svarbiausia, kad tinkamas fizinio aktyvumo krūvio pasirinkimas palaikytų sveikatą, motyvaciją ir ilgalaikį fizinį aktyvumą be ilgalaikio nuovargio rizikos.

2. Individualizacija

Kiekvieno žmogaus kūnas, sveikatos būklė, amžius ir fizinis pasirengimas – skirtingas. Todėl svarbu vadovautis asmeniniais pojūčiais ir patirtimi, o ne lyginti save su kitais.

3. Pasirinkto fizinio aktyvumo krūvio ir poilsio tinkamas balansas

Raumenys ir nervų sistema atsistato ne fizinio aktyvumo užsiėmimų (treniruotės) metu, o po jų. Todėl būtina:

atkreipti dėmesį atsiradus nuolatiniui nuovargiui ar energijos trūkumui, kuris gali būti ženklas, kad fizinio aktyvumo krūvis – per didelis;
po fizinio aktyvumo užsiėmimų planuoti, pvz., lengvą pasivaikščiojimą, tempimo pratimus, kurie leistų organizmui atsistatyti;
miegoti 7–9 val. per naktį;
po treniruotės per pirmąsias 30–60 minučių suvartoti lengvai virškinamų baltymų ir angliavandenių, kad būtų atkurtos energijos atsargos ir paskatintas raumenų atsistatymas.

Pradedantiesiems: kaip pradėti saugiai?

Rekomenduojama:

pradėti nuo žemo fizinio aktyvumo intensyvumo veiklų, tokių kaip vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu;
užsiėmimų trukmė – 15–30 min. per dieną 3–5 dienas per savaitę;
vengti požiūrio „viskas arba nieko“ – svarbiausia nuoseklumas, o ne ideali pradžia;
stebėti, ar judėjimas pagerina savijautą, o ne ją blogina.

Pažengusiesiems: kaip išvengti fizinio pervargimo?

Rekomenduojama:

maždaug kas 4–6 savaites sumažinti fizinio aktyvumo krūvį ir leisti kūnui atsistatyti;
stebėti subjektyvius nuovargio požymius: blogesnė nuotaika, prastas miegas, ilgesnis atsistatymas po treniruočių;
patiems matuoti pulsą užsiėmimų metu ir po jų – arba naudotis fizinio aktyvumo programėlėmis / išmaniaisiais laikrodžiais.

Taigi fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, tačiau jo poveikis taip pat priklauso nuo tinkamai pasirinkto fizinio aktyvumo krūvio, užsiėmimų nuoseklumo ir planuojamo atsistatymo po krūvio. Tik tada fizinis aktyvumas taps ilgalaikiu sveikatingumo, o ne rizikos veiksniu.

Informacija iš: