vaistai.lt

Pasak neseniai pasirodžiusio tyrimo, daugėja žmonių, kurių mityboje gausu gyvulinės kilmės produktų, rašo nature.com. Greitai kylančios Kinijos ir Indijos ekonomikos skatina pasaulinį mėsos suvartojimo augimą, taip atsverdamos šio vartojimo sumažėjimą kitose vietovėse. Mokslininkų teigimu, tokios tendencijos nieko gero nežada aplinkos būklei – mėsos pramonė jau dabar yra atsakinga už didelę dalį į atmosferą išmetamo CO2.

Žmogus – mažesnis plėšrūnas nei manoma

Išsamus maisto suvartojimo tyrimas, išspausdintas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences” (PNAS), apžvelgė, ką žmonės valgo ir kaip skiriasi jų mityba skirtingose šalyse. Šioje studijoje taip pat pirmą kartą apskaičiuotas žmonijos mitybos lygmuo – ekologų naudojamas vienetas, kuris nusako, kokią vietą viena ar kita rūšis užima mitybos grandinėje.

Pagal šį matavimą augalai ir dumbliai, kurie patys gaminasi sau maistą, yra žemiausiame, gamintojų, mitybos lygmenyje. Žolėdžiai, pavyzdžiui, triušiai, yra pirminiai vartotojai ir patenka į antrąjį lygį. Dar aukščiau, trečiame lygyje, yra antriniai vartotojai – žolėdžiais mintantys gyvūnai, tokie kaip lapės. Ketvirtajame lygmenyje yra plėšrūnai, medžiojantis kitus mėsėdžius gyvūnus.

Baltieji lokiai ir orkos, kurių gamtoje niekas nemedžioja (neskaitant žmogaus), užima aukščiausias mitybos grandinės pozicijas – iki 5,5 lygio.

Mitybos lygmuo nebūtinai yra sveikas skaičius. Skaičiuojant vidurkius įvairūs organizmai paprastai atsiduria kažkur tarp dviejų skirtingų lygių.

Tyrimas, kuriam vadovavo žuvininkystės mokslininkas Sylvainas Bonhommeau iš Prancūzijos jūrų išteklių tyrimų instituto Seteje, nustatė, jog 2009 metais visos žmonijos vidutinis mitybos lygmuo siekė 2,21. Pagal šį rodiklį mažai kuo skiriamės nuo kitų visavalgių gyvūnų – bendrame pasaulio mitybos tinkle esame tame pačiame lygyje kaip ir, pavyzdžiui, kiaulės ar ančiuviai.

„Iš tiesų esame arčiau žolėdžių nei mėsėdžių, – teigė S. Bonhommeau. – Mes nesame tokie nevaržomi plėšrūnai, kaip dažnai įsivaizduojame.“

Žmonija mitybos grandinėje aukščiau nei prieš 50 metų

Tyrimu taip pat bandyta atsakyti į klausimą, kaip žmonijos dieta kito per pastaruosius dešimtmečius. Mokslininkai apskaičiavo 176 skirtingų šalių mitybos lygmenis kasmet nuo 1961 iki 2009-ųjų. Tam buvo panaudoti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenys apie 102 skirtingus maisto produktus – nuo avienos iki žirnių.

Per pastaruosius penkis dešimtmečius, augantis riebalų ir mėsos suvartojimas pastūmėjo mus maisto grandine 3 proc. aukščiau – arba apie 0,06 mitybos lygmens vienetus.

„Atrodytų, jog tai yra visai nedidelis skirtumas. Tačiau kai pagalvoji, kaip šie skaičiai yra gaunami, pamatai, jog pokytis yra tikrai žymus,“ – tyrimą komentavo jame nedalyvavęs aplinkos mokslų specialistas Thomasas Kastneris iš Alpen-Adria universiteto Vienoje.

Organizmo mitybos lygmuo apskaičiuojamas susumavus visus mitybos lygmenis, kuriems priskiriami augalai ar gyvūnai, kuriais tas organizmas minta, bei įvertinant kokią dalį tie skirtingi maistai (gamintojai, pirminiai vartotojai ir t.t.) sudaro jo valgiaraštyje.

„0,1 pokytis reiškia, jog valgome gerokai daugiau mėsos ar kitų gyvulinės kilmės produktų,“ – paaiškino T. Kastneris.

Skirtumai tarp regionų

Tačiau šie pokyčiai pasireiškė nevienodai skirtingose pasaulio vietovėse.
Tokiose šalyse kaip Kinija ir Indija milijonai žmonių dar neseniai gyveno žemiau skurdo ribos, o jų dietos pagrindą sudarė ryžiai. Pagerėjus jų gyvenimo sąlygomis, jų mitybos lygmuo gerokai pakilo.

Kita vertus, tokiose šalyse kaip Islandija, Mongolija ir Mauritanija, kuriose tradiciškai dietų pagrindą sudarė mėsos, žuvies ar pieno produktai, mitybos lygmenys sumažėjo gyventojams pradėjus įvairinti savo kasdienę mitybą.

Žmonių mitybos lygmenų skirstymas ir indeksavimas leidžia nustatyti mūsų vietą ekosistemoje. Tai taip pat padeda mokslininkams suprasti, kokį poveikį žmonės turi mitybos grandine judančios energijos suvartojimui ir kitų išteklių tvarumui. Mėsos gamybos poveikis aplinkai – pradedant CO2 emisija ir vandens suvartojimu – paprastai yra keliolika kartų didesnis nei auginat daržoves ir vaisius. Kitaip tariant, vienos mėsos kalorijos gamyba aplinkai kenkia labiau nei viena kalorija augalinės produkcijos.

Dar 2006 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos atliktas tyrimas nustatė, jog gyvulininkystės pramonė yra atsakinga už 18 procentų visų šiltnamio dujų emisijų – tai daugiau nei visos transporto priemonės kartu paėmus.

„Jeigu mūsų mitybos lygmuo ir toliau kils, smarkiai didės ir mūsų ekosistemoms daromas poveikis,“ – pabrėžė S. Bonhommeau.

Informacija iš: