vaistai.lt

Oro tarša yra svarbiausias aplinkos sveikatos rizikos veiksnys, viena pagrindinių ligų ir mirties priežasčių pasaulyje, neigiamai veikianti širdies ir kraujotakos bei kvėpavimo sistemas. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Europos regiono duomenimis, 2012 metais kietųjų dalelių ekspozicija lėmė beveik 600 000 priešlaikinių mirčių.

Pagal PSO atliktą oro taršos poveikio sveikatai ekonominių kaštų Europoje vertinimą, ekonominiai oro taršos nulemtų priešlaikinių mirčių ir ligų kaštai Europos regione siekia 1,6 trilijono JAV dolerių, tai sudaro maždaug 10 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Lietuvoje šie kaštai siekia 6,6 mln. JAV dolerių – apie 9,8 proc. bendrojo vidaus produkto.

Oro taršos neigiamo poveikio sveikatai moksliniai įrodymai ir oro taršos nulemtų ligų didelė našta yra įtikinami argumentai imtis tolesnių veiksmų, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekius ir pagerinti oro kokybę.

AirQ+ priemonė skirta politikos formuotojams visame pasaulyje

Siekiant padėti ekspertams, vietos ir nacionalinę politiką formuojantiems asmenims bei kitiems suinteresuotiems asmenims, buvo atnaujinta programinės įrangos AirQ+ priemonė, skirta oro taršos poveikio sveikatai kiekybiniam vertinimui tam tikroje populiacijoje. AirQ+ atitinka 2015 m. gegužės mėn. 68-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimtos rezoliucijos dėl oro taršos ir sveikatos nuostatas – suteikti priemones, kurios padėtų sprendimus priimantiems asmenims sprendžiant oro taršos ir poveikio sveikatai problemas. AirQ+ vertinimo rezultatai yra atspirties taškas kuriant ar formuojant politikos kryptis ar priemones, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą.

Remiantis naujausiais moksliniais duomenimis, AirQ+ priemonė yra aktuali visame pasaulyje. Ji gali būti naudojama bet kuriame mieste, šalyje ar regione vertinant:

1) Kiek tam tikras poveikis sveikatai yra priskirtinas konkretiems oro teršalams (pavyzdžiui, kokia mirtingumo dalis priklauso nuo oro taršos ozonu tam tikrame mieste).

2) Lyginant su dabartiniu scenarijumi, kaip pasikeistų poveikis sveikatai, jei oro taršos lygis ateityje pasikeistų (pavyzdžiui, kiek gyvybių būtų išsaugota, jei konkrečiu dydžiu sumažėtų smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) lygis tam tikroje teritorijoje).

Tam tikrų oro teršalų poveikio sveikatai kiekybinis vertinimas

AirQ+ apskaičiuoja svarbiausių oro teršalų nulemtų pasekmių sveikatai mastą tam tikroje populiacijoje (teršalų, kurių neigiamas poveikis sveikatai tvirtai įrodytas). AirQ+ apskaičiuoja naštą visuomenės sveikatai, susijusią su ilgalaike ir trumpalaike aplinkos oro taršos ekspozicija (KD2,5, KD10, ozono, azoto dioksido ir suodžių (juodosios anglies), taip pat su ilgalaike oro taršos eksplozija dėl kietojo kuro naudojimo buityje (pavyzdžiui, mirtingumą dėl visų priežasčių ir pasirinktų priežasčių, sergamumo konkrečiomis ligomis rodiklius ir hospitalizacijos atvejų skaičių).

Aplinkos oro kokybė Lietuvoje 2015 m. – oro teršalų rodikliai viršija PSO rekomenduojamus dydžius

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2015 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo nebloga, daugelyje miestų sumažėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus. Visgi 2015 m. vienoje oro kokybės tyrimų stotyje šis kriterijus buvo viršytas: Vilniuje, Žirmūnuose, paros ribinės vertės viršijimas užfiksuotas 63 dienas. Vidutinė metinė KD10 koncentracija šalies miestuose svyravo nuo 16 iki 39 µg/m³ ir niekur neviršijo metinės ribinės vertės (40 µg/m³), tačiau buvo didesnė nei PSO rekomenduojama – 20 µg/m³.

Smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) vidutinės metinės koncentracijos, nustatytos oro kokybės tyrimų stotyse, 2015 m. siekė nuo 5 µg/m3 (kaimo foninėje stotyje) iki 23 µg/m3 (miestuose) ir neviršijo nustatytos normos (25 µg/m3), tačiau buvo didesnės nei PSO rekomenduojama – 10 µg/m³.

2015 m. Kaune, Petrašiūnuose, benz(a)pireno vidutinė metinė koncentracija (1,3 ng/m3) kaip ir ankstesniais metais buvo didesnė už nustatytą normą (1,0 ng/m3).

PSO Europos regiono biuras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pasirašė dvimetį 2016–2017 m. bendradarbiavimo susitarimą, kurio vienas iš prioritetų yra oro kokybės poveikio sveikatai vertinimas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos atstovas – Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistas – dalyvavo 2016 m. gegužės 18–20 d. Bonoje, Vokietijoje, vykusiame PSO ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos darbo grupės oro teršalų poveikio sveikatai aspektais 19-ajame susitikime.

Susitikime šalių atstovai bei kviestiniai ekspertai aptarė šias temas:

oro kokybės ir sveikatos nacionalinė ir tarptautinė politika bei procesai;
oro taršos poveikio sveikatai mokslinių tyrimų pažangos apžvalga;
PSO Europos regiono biuro sukurtos AirQ+ programinės įrangos, skirtos oro taršos poveikio sveikatai kiekybiniam vertinimui, naudojimo pradžia;
visuomenės informavimas apie oro taršą;
oro taršos stebėsena, modeliavimas ir jos poveikis sveikatai.

Susitikimo metu Lietuvos atstovas pristatė oro kokybės ir sveikatos situacijos apžvalgą Lietuvoje.

2016 m. gegužės 20 d. vyko interaktyvūs mokymai, kurių metu buvo išbandyta PSO Europos regiono biuro programinė įranga AirQ+.

Kadangi aplinkos oro taršos problema aktuali ir mūsų šaliai, ateityje PSO atstovybė Lietuvoje planuoja organizuoti programinės įrangos AirQ+ mokymus.