NVSPL bendradarbiavimas su asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos personalu

2026 m. gegužės 12 d. minima Tarptautinė slaugytojų diena. Šių metų tema – „Įgalinti slaugytojai išsaugo gyvybes“. Ji atspindi paprastą, bet svarbią tiesą: slaugytojai kasdien gelbsti ir gerina žmonių gyvenimus. Jų įtaka yra didžiausia tada, kai jiems suteikiamos tinkamos darbo sąlygos. Turime suteikti slaugytojams daugiau galimybių, didindami jų įtaką ir investuodami į saugią darbo aplinką, lyderystę, švietimą ir užtikrindami teisingą elgesį.

Slaugytojų vaidmuo ir iššūkiai pasaulyje

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) daug dėmesio skiria slaugytojų darbo sąlygoms ir teisėms. Anot TDO, slaugytojai – būtini visuomenės gerovei. Jie yra viena svarbiausių sveikatos sistemos dalių, be kurios neįmanoma užtikrinti kokybiškų sveikatos paslaugų.

Organizacija akcentuoja, kad daugelyje šalių slaugytojai susiduria su per dideliu darbo krūviu, nepakankamu atlyginimu, darbu pavojingomis sąlygomis. Todėl ragina gerinti darbo sąlygas ir užtikrinti teisingą apmokėjimą.

TDO taip pat įspėja apie pasaulinį slaugytojų trūkumą. Tai kelia grėsmę sveikatos sistemos stabilumui ir pacientų priežiūros kokybei. Ypatingai didelis dėmesys skiriamas saugumui darbe – apsaugai nuo infekcijų, streso ir profesinio perdegimo.

Kadangi dauguma slaugytojų yra moterys, organizacija taip pat pabrėžia lyčių lygybės svarbą, kovą su diskriminacija ir pagarbos užtikrinimą darbo vietoje.

TDO teigimu, būtent investicijos į slaugytojus yra investicijos į visuomenės sveikatą. Geresnės darbo sąlygos, saugumas ir pripažinimas padeda užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą visiems.

Slaugytojų profesinė rizika Lietuvoje

Higienos instituto duomenys rodo, kad Lietuvoje daugėja žmonių, kuriems ligas sukėlė darbas. Vis dėlto medicinos darbuotojams nustatomų profesinių ligų skaičius vis dar yra labai mažas. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, jos sudaro tik 1,5–3,5 proc. visų asmenų, kuriems šios ligos yra diagnozuotos.

Slaugytojai yra tarp didžiausią profesinių ligų riziką patiriančių sveikatos sektoriaus darbuotojų. Ilgalaikėje profesinėje veikloje slaugytojai susiduria su įvairiais sveikatos sutrikimais: alerginės reakcijos, bronchų astmos, pamaininio darbo ir naktinių budėjimų lemtas per žemas arba padidėjęs kraujospūdis, stuburo ligos nuo sunkių ligonių kilnojimo, sąnarių, kaklo, nugaros, juosmens, rankų skausmai, rankų tirpimai, kojų tinimai, venų išsiplėtimas – tik dalis ligų, kurios „užsitarnaujamos“ per ilgus darbo metus.

Slaugytojų darbo kokybė ir sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo darbo sąlygų. Nesaugi darbo aplinka pažeidžia slaugytojų fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę. Tai nuolatinis stresas dėl didelio krūvio, ilgų darbo valandų, neadekvataus užmokesčio. Šiandien iš slaugytojų kaskart reikalaujama prisiimti vis didesnę atsakomybę, nesudarant saugios ir kokybiškos darbo aplinkos.

Nors pastaruoju metu Lietuvoje stengiamasi pagerinti slaugytojų darbo sąlygas, iššūkių vis dar išlieka. Todėl būtina skirti daugiau dėmesio jų gerovei, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas bei nuolatinį palaikymą.

Profesinės rizikos vertinimas ir prevencija

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Sveikatos rizikos veiksnių skyriaus Profesinės rizikos poskyrio darbuotojai kartu su Cheminių tyrimų skyriaus specialistais bendradarbiauja su medicinos įstaigomis, vertindami darbo rizikos veiksnius ir nustatydami jų dydį.

Šių veiksnių tyrimas ir vertinimas yra svarbi darbuotojų saugos, sveikatos, darbo veiklos rezultatų gerinimo bei profesinių ligų prevencijos dalis. Labai svarbu įmonių, įstaigų vadovams organizuoti profesinės rizikos vertinimą, įskaitant ir cheminių, ergonominių bei psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimą. Identifikuojant šiuos veiksnius, analizuojamas darbo vietos tipas, veiklos pobūdis, naudojamos pagrindinės ir pagalbinės darbo priemonės. Rizikos tyrimo etape tiriami pagrindiniai ergonominiai darbo sunkumai: fizinis krūvis keliant krovinį rankomis, krovinio stūmimas/traukimas, pasikartojantys rankų judesiai, statinis darbo krūvis.

Taip pat atliekamas streso darbe vertinimas, nustatant veiksnius, susijusius su darbo aplinka, reikalavimais, organizavimu, turiniu, darbuotojų tarpusavio santykiais ir santykiais su darbdaviu ar trečiaisiais asmenimis.

Ištyrus ir įvertinus rizikos veiksnius, gaunama abipusė nauda: patiriama mažiau išlaidų ir sumažėja profesinė rizika. Būtent todėl mažėja darbuotojų nedarbingumas ir kaita, rečiau įvyksta nelaimingi atsitikimai, sumažėja teisminių ginčų tikimybė ir nustatomos streso darbe priežastys.

Straipsnis parengtas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, savaitraščio “Lietuvos sveikata” informaciją.

Informacija iš: