vaistai.lt

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja sugriežtinta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore.

Nuo 2010 m. Lietuvoje galiojanti 8 europinių kvapo vienetų (OUE/m³) ribinė vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į artimiausių užsienio valstybių taikomą praktiką. 2019 m., padaugėjus skundų dėl kvapų ir svarstant kvapo normatyvo griežtinimą, buvo įvertinta užsienio šalių praktika, ekspertiniai tyrimai bei kita turima informacija, siekiant pagrįsti normatyvo atnaujinimą.

Atsižvelgiant į mokslinėje literatūroje pateikiamus tyrimų duomenis, kvapo poveikis priklauso nuo koncentracijos: <1 OUE/m³ – kvapo sukeltas nepatogumas nematuojamas; 1–10 OUE/m³ – jaučiamas tam tikras nepatogumas; didėjant koncentracijai didėja nepatogumo procentas; 3 OUE/m³ – kvapą jaučia apie 85 proc. gyventojų, poveikis nuo nedidelio iki vidutinio; 5 OUE/m³ – kvapą jaučia 90–95 proc. gyventojų, apie 10 proc. gali patirti dirginimą ir skųstis kvapais. Visuomenėje yra žmonių, jautriau reaguojančių į kvapą, ir tokių, kurie mažiau jautrūs.

Šie pakeitimai taikomi ūkinės veiklos vykdytojams, kurių veiklos metu gali būti išskiriami kvapai į aplinkos orą. NVSC rekomenduoja ūkio subjektams iš anksto įvertinti veiklos technologinius procesus ir kvapų mažinimo priemones, kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis įsigaliojus sumažintai kvapo koncentracijos ribinei vertei.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. ūkio subjektai privalės užtikrinti, kad jų veiklos metu (dėl planuojamos ar esamos / vykdomos ūkinės veiklos) į aplinką išskiriami kvapai, gyvenamosios aplinkos ore, neviršytų sumažintos kvapo koncentracijos ribinės vertės – 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m³). Šiuo metu didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė yra 8 europiniai kvapo vienetai (OUE/m³).

Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma gyvenamosios paskirties pastatų ir visuomeninių pastatų (viešbučių, mokslo paskirties (kuriuose vykdomos ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo, pirminio profesinio mokymo programos ir aukštojo mokslo studijos), gydymo paskirties (stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sanatorijose, reabilitacijos centruose, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatuose, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namuose), poilsio paskirties (poilsio namuose, jaunimo nakvynės namuose, kaimo turizmo pastatuose) patalpų orui bei jų žemės sklypų aplinkos orui ne didesniu kaip 40 m atstumu nuo pastatų. Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma tik stacionarių taršos kvapais šaltinių išskiriamų kvapų vertinimui. Stacionarus taršos šaltinis – tai įrenginys ar vieta, iš kurios teršalai patenka į gyvenamosios aplinkos orą ir kuri yra nekintamoje buvimo vietoje.

Ribinė vertė netaikoma:

paties asmens ūkinės komercinės veiklos keliamam kvapui,
kvapams darbo vietose,
avarijų ar ekstremalių situacijų metu kylančiai taršai bei jos likvidavimui.

Siekiant užtikrinti efektyvų kvapų valdymą gyvenamosios aplinkos ore, visų pirma rekomenduotina taikyti kvapų sklidimą mažinančias priemones: geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB), pažangias technologijas, technologinių procesų stebėseną, aplinkos monitoringą bei taršos mažinimo priemones. Tinkamų priemonių naudojimas padeda užkirsti kelią kvapų susidarymui ūkinės veiklos metu ir apriboja jų sklidimą į aplinką.

Informacija iš:

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos