vaistai.lt

Rugsėjo 29 d. pasaulyje ir Lietuvoje pirmą kartą bus minima Tarptautinė sampratos apie maisto nuostolius ir maisto švaistymo diena, skirta kuo plačiau atkreipti visuomenės dėmesį į vieną didžiausių pasaulyje problemų.

Tai, kad maisto švaistymas laikomas pasauline problema, rodo išties dideli išmetamo maisto mastai. Skaičiuojama, kad kasmet maisto atliekos visoje Europos Sąjungoje sudaro apie 88 mln. tonų. Lietuvos namų ūkiai per metus išmeta daugiau kaip 50 tūkst. tonų maisto, o kiekvienas lietuvis vidutiniškai atsisako apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Daugiausia išmetama nepatrauklios išvaizdos ar jau nebeskanių vaisių, daržovių, taip pat grūdų produktų, kepinių ar namuose paruoštų nebaigtų suvalgyti patiekalų.

Europoje daugiau kaip 50 proc. maisto atliekų susidaro namų ūkiuose ir prie šios problemos prisideda kone kiekvienas vartotojas. Namuose kaupiamas maistas ir negebėjimas visko suvartoti laiku dažnai baigiasi maisto išmetimu.

Kovojant su maisto švaistymo problema, ES valstybės įsipareigojo iki 2030 m. siekti perpus sumažinti maisto atliekų susidarymą visoje maisto grandinėje „nuo lauko iki stalo“. Maisto atliekų prevencija įtraukta į Europos Komisijos naująjį žiedinės ekonomikos paketą, skirtą Europos perėjimui prie žiedinės ekonomikos, kuris turėtų paskatinti pasaulinį konkurencingumą bei tvarų augimą.

Pastebima, kad maisto švaistymo problema yra aktuali visoje maisto tiekimo grandinėje – pradedant auginimu, produktų gamyba ir baigiant sandėliavimu, transportavimu, prekyba ir vartojimu. Vienas paprasčiausių maisto atliekų gausėjimo problemos sprendimo būdų – maisto pirkimo, ruošimo ir valgymo įpročių keitimas. Todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai siūlo pasinaudoti keletu praktiškų patarimų, kurie pravers tiek ruošiantis apsipirkti, gaminant maistą namuose, tiek ir vėliau jį vartojant:

Planuokite apsipirkimą iš anksto. Į parduotuvę eikite prieš tai susidarę pirkinių sąrašą. Pirkite tik tai, ko reikia, nesusigundykite akcijomis (pavyzdžiui, pirk du už vieno kainą ar pirk vieną, antrą gausi nemokamai ir pan.) ir neikite apsipirkti alkani, nes prisipirksite daugiau, nei reikia, ir nebūtinai to, ko iš tiesų reikia.
Planuokite, ką valgysite. Jei gaminsite tik tiek, kiek reikia, sutaupysite maisto, pinigų ir laiko, taip pat padėsite klimatui.
Neišmeskite negražių vaisių, daržovių. Verčiau paieškokite internete ar receptų knygose idėjų, ką galėtumėte iš jų pasigaminti, pavyzdžiui, iš pradedančių vysti vaisių ar daržovių galite pasigaminti tirštų kokteilių, pyragų, sriubų ar troškinių.
Neišmeskite maisto likučių. Juos galite suvartoti įvairiausiems patiekalams: iš likusios bulvių košės galima pasigaminti bulvinius kotletukus ir kt.
Rinkitės mažesnę lėkštę. Įsidėkite maisto į mažesnes lėkštes, kad nepaimtumėte daugiau, nei iš tikrųjų galite suvalgyti.
Užšaldykite maistą, jei suvalgote tik mažą jo dalį. Šis būdas padės norint pasigaminti sveikų valgių, kai pritrūksite laiko. Patarimas: atskirai laikykite užšaldytą maistą nuo vartoti jau pagaminto maisto.
Tinkamai laikykite produktus. Peržiūrėkite ir vadovaukitės maisto produktų ženklinimo etiketėse nurodytomis laikymo sąlygomis. Šaldytuve palaikykite 1–5 oC temperatūrą, šaldiklyje – 18 oC.
Prisiminkite, ką produktų etiketėse reiškia „Geriausias iki“ (informacija apie maisto kokybę) ir „Tinka vartoti iki...“ (apie maisto saugą).
Patikrinkite laikomų produktų datas. Nusipirkę naujų produktų, padėkite juos toliau, vadovaukitės principu – pirmas iš šaldytuvo ar spintelės.
Pasidalinkite maisto pertekliumi su draugais, kaimynais ar kolegomis. Taip pat nepamirškite, ką palikote darbovietės šaldytuve. O nesuvalgę patiekalo kavinėje ar restorane, neškitės likučius į namus.