merck-gardasil-top-2025-03.gif
blog image

VMVT: tyrimai dėl gaisro Alytuje poveikio maisto saugai tęsiami, rekomendacijos atnaujinamos nuolat

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pagal gautus pirmuosius tyrimų rezultatus ir siekdama užtikrinti, kad užterštas pienas nepatektų į rinką, uždraudė pieno supirkėjams ir pieno perdirbimo įmonėms supirkti pieną iš ūkių, kurie patenka į gaisro Alytuje paveiktą teritoriją.  Pieno ūkių savininkai informuoti, kad leidimas atnaujinti žaliavinio pieno tiekimą rinkai (t. y. pardavimą pieno supirkimo punktams ar tiesiogiai vartotojams), naudojimą asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti bus suteikiamas individualiai kiekvienam ūkiui, įvertinus gautus pieno mėginių, atrinktų iš konkretaus ūkio, laboratorinių tyrimų rezultatus ir gyvulių girdymo, šėrimo ir laikymo ūkyje sąlygas.

Ūkinių gyvulių laikytojams svarbu žinoti, kad visi skerdžiami gyvuliai iš gaisro paveiktos teritorijos į skerdyklas gali būti vežami ar skerdžiami asmeninėms reikmėms tik gavus atskirą VMVT leidimą. Ūkinių gyvulių laikytojams, patenkantiems į gaisro paveiktą teritoriją, draudžiama parduoti tiesiogiai iš ūkių ir kitose prekybos vietose mažais kiekiais gaminamus gyvūninės kilmės maisto produktus: kiaušinius, naminių paukščių ar gyvūnų mėsą ir jos produktus.

Gyventojams rekomenduojama nevartoti maistui ir neprekiauti gyvūninės ir augalinės kilmės maisto produktais: natūraliuose ar dirbtiniuose vandens telkiniuose sužvejota žuvimi, sumedžiotų žvėrių mėsa, surinktais grybais, miško uogomis, kol bus gauti taršos poveikio aplinkai vertinimo tyrimų rezultatai. Išsamesnes rekomendacijas, kurių gyventojai ir maisto tvarkymo įmonės turi laikytis dėl geriamojo vandens ir maisto saugos ekstremalios situacijos metu, galima rasti vmvt.lt.

VMVT informuoja, kad maisto produktų (pieno ir jo produktų, kiaušinių, daržovių ir vaisių, mėsos, įskaitant medžiojamų gyvūnų, tvenkinių žuvies), gyventojų maistui ir gyvuliams girdyti naudojamo vandens, pašarinių žaliavų, gyvūnų gaišenų mėginiai laboratoriniai tyrimams dėl kenksmingų medžiagų nustatymo atrenkami pagal suderintą planą. Iki šios dienos yra atrinkta ir laboratorijoms pristatyta apie 80 mėginių. Atsižvelgiant į gautus laboratorinių tyrimų rezultatus ir kitų institucijų pateiktus tyrimų duomenis gyventojams ir maisto tvarkymo įmonėms teikiamos rekomendacijos nuolat atnaujinamos.

Dioksinai – vieni pavojingiausių organinių junginių, iš aplinkos su oru, vandeniu ar maistu patenkantys į žmogaus ar gyvūnų organizmą jie sukelia lėtinius apsinuodijimus, kurių poveikis juntamas ilgą laiką. Tai labai patvarūs ir sunkiai skaidomi junginiai, kurie gyvuose organizmuose gali išlikti iki 3–8, o dirvožemyje – daugiau kaip 20 metų. Dioksinai tirpūs riebaluose ir šiek tiek vandenyje, kaupiasi organizmo riebaliniame audinyje. Net labai maži dioksino kiekiai neigiamai veikia sveikatą ir kelia pavojų gyvybei.

Daugiausiai dioksinų į aplinką išsiskiria dėl pramonės taršos – degant buitinėms ir medicininėms atliekoms (įvairiems plastikiniams dirbiniams, indams, maisto produktų pakuotėms ir pan.), kuriose yra polivinilchlorido. Daug dioksinų susidaro ir įvykus gaisrams pavojingų medžiagų saugyklose, kilus avarijoms pramonės įmonėse. Užterštos atliekos, sąvartynai, pramonės įmonių nuotekų, dumblo ar kitų liekanų kaupimas ir laikymas taip pat yra potencialus taršos dioksinais šaltinis.

Įvertindama šių teršalų sukeliamą poveikį, VMVT vykdys ilgalaikę stebėseną rizikingiausiuose maisto produktuose iš gaisro paveiktų teritorijų.

VMVT: tyrimai dėl gaisro Alytuje poveikio maisto saugai tęsiami, rekomendacijos atnaujinamos nuolat 

Informacija iš:

VMVT: tyrimai dėl gaisro Alytuje poveikio maisto saugai tęsiami, rekomendacijos atnaujinamos nuolat

Image: FreeDigitalPhotos.net

Įvairenybės
Skaityti daugiau
masks
Higienos institutas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija sutarė bendradarbiauti stiprinant psichikos sveikatą
masks
Kai 96 proc. lietuvių rytas prasideda ekrane: kaip nuolatinis informacijos srautas keičia mąstymą?
masks
Išleistas leidinys apie dažniausių mirties priežasčių ryšį su pagrindiniais rizikos veiksniais lyties aspektu