Aknė vis dažniau kankina ir suaugusiuosius: priežastis atrasti neretai padeda tik kraujo tyrimai

Aknė – itin dažnai pasitaikanti odos problema, kuri gali paveikti ne tik išvaizdą, bet ir pasitikėjimą savimi bei emocinę savijautą. Nors dažnai manoma, kad ši būklė būdinga tik paaugliams, vis daugiau suaugusiųjų taip pat susiduria su įvairiomis aknės formomis. Jos atsiradimą gali lemti ne tik hormoniniai pokyčiai, bet ir stresas, mityba, gyvenimo būdas ar net kasdien naudojamos kosmetikos priemonės. Dėl sudėtingų priežasčių ir skirtingos eigos aknės gydymui dažnai nepakanka tik tinkamos odos priežiūros. Norint efektyviai su ja kovoti visų pirma reikia išsamesnio organizmo ištyrimo.

Nors aknė dažniausiai prasideda paauglystėje, tai tikrai nėra vien jaunuolių problema. Aknė gali varginti ir suaugusiuosius – tiek vyrus, tiek moteris. Tiesa, pastarosioms vyresniame amžiuje ji pasireiškia dažniau. Skaičiuojama, kad apie 20–30 proc. suaugusiųjų turi aknės požymių, o tarp moterų šis skaičius gali siekti net 30–40 proc.

„Aknės atsiradimą lemia daugybė veiksnių – hormoniniai pokyčiai, genetinis polinkis, stresas, gyvenimo būdas, mityba ir odos priežiūros įpročiai.Suaugusiųjų aknė dažnai skiriasi nuo paauglių – ji labiau susijusi su hormoniniais svyravimais, pavyzdžiui, menstruaciniu ciklu, nėštumu ar kontracepcijos pokyčiais, taip pat su lėtiniu stresu ir gyvenimo būdo veiksniais. Vyrams aknė suaugus gali būti retesnė, tačiau dažnai būna sunkesnės formos“, – sakosveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Monika Indrašienė.

Dėl streso, kintančių mitybos įpročių ir vis gausiau naudojamos kosmetikos suaugusiųjų aknė tampa dažna problema, priverčiančia pacientus ieškoti pagalbos.Vien odos priežiūros priemonių gali nepakakti, kai aknė yra vidutinio sunkumo ar sunki, pasireiškia skausmingais, giliais bėrimais arba nereaguoja į įprastinį gydymą.

Dažniausi sukėlėjai

Aknėssukėlėjai dažnai nėra akivaizdūs – jie gali būti susiję su kasdieniais įpročiais bei priemonėmis, apie kurių poveikį žmonės net neįtaria. 

„Be įprastų priežasčių, tokių kaip hormonų svyravimai ar padidėjusi riebalų gamyba, egzistuoja ir kiti veiksniai. Vienas jų – kasdien naudojama kosmetika: net ir „nekomedogeninėmis“ paženklintos priemonės kai kuriems žmonėms gali kimšti poras“, – teigia M. Indrašienė.

Dėmesį taip pat reiktų atkreipti į plaukų priežiūros produktus, ypač aliejus ar kondicionierius, kurie gali sukelti bėrimus kaktos ar smilkinių srityse. Ne mažiau reikšmingas ir dažnas veido lietimas, telefonų naudojimas ar apsauginių kaukių dėvėjimas – tai sudaro palankias sąlygas bakterijoms plisti.Aknę gali provokuoti ir tam tikri vaistai ar maisto papildai. 

Gyvenimo būdas taip pat turi didelę įtaką odos būklei ir gali prisidėti prie aknės paūmėjimų. 

„Stresas skatina kortizolio išsiskyrimą, kuris didina riebalinių liaukų aktyvumą ir stiprina uždegiminius procesus odoje. Nepakankamas ar nekokybiškas miegas taip pat trikdo hormonų pusiausvyrą ir gali didinti organizmo uždegiminį foną. Nors šie veiksniai veikia individualiai, jų koregavimas dažnai padeda pagerinti odos būklę ir sumažinti paūmėjimus“, – dėsto gydytoja.

Mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį – įtakos gali turėti ypač didelio glikeminio indekso produktai – saldumynai ar stipriai perdirbti angliavandeniai. Kai kuriems žmonėms pastebimas ryšys ir su pieno produktų vartojimu.

Kada reikalingi kraujo tyrimai?

Kraujo tyrimai sergant akne dažniausiai skiriami tuomet, kai įtariama, kad liga gali būti susijusi su vidiniais organizmo veiksniais, ypač hormoniniais ar medžiagų apykaitos sutrikimais.

„Tokiais atvejais dažniausiai vertinama skydliaukės funkcija bei lytiniai hormonai, kurie atspindi kiaušidžių ir antinksčių veiklą. Šie hormonai gali didinti riebalinių liaukų aktyvumą ir skatinti aknės atsiradimą. Hormonų tyrimai ypač svarbūs tuomet, kai aknė yra susijusi su nereguliariu menstruaciniu ciklu, padidėjusiu plaukuotumu ar kitais hormonų disbalanso požymiais. Tokiais atvejais gali būti įtariamas ir policistinių kiaušidžių sindromas, kuris yra viena dažnesnių suaugusių moterų aknės priežasčių“, – teigia „Antėja“ gydytoja.

Jeigu įtariami medžiagų apykaitos sutrikimai, gali būti tiriama gliukozė, lipidograma. Kai kuriais atvejais papildomai vertinami mikroelementai, pavyzdžiui, cinko kiekis, taip pat vitamino D koncentracija ar bendrieji uždegimo rodikliai.

„Svarbu pabrėžti, kad tyrimai nėra atliekami rutiniškai kiekvienam pacientui – jie reikalingi tuomet, kai klinikiniai požymiai leidžia įtarti gilesnes, ne tik odos, bet ir viso organizmo priežastis“, – priduria šeimos gydytoja.