Kam iš mūsų nors kartą nebuvo šmėstelėjusi mintis viską mesti ir pradėti nuo nulio? Pakeisti gyvenamąją vietą, profesiją, šeiminį statusą ar gyvenimo būdą? Bet tik vienetai ryžtasi tokiam žingsniui. Juk rezultatas gali būti nenuspėjamas ir visai ne toks, kokio tikėtasi. Ar visada sėkmė yra „apdovanojimas už ryžtą“? O gal, atvirkščiai, baimė trukdo pasiekti, ko trokštame?
Sakoma, kas penkerius metus reikia ką nors keisti: miestą, būstą, darbą ir pan. Dar sakoma, kad moterys labiau linkusios į permainas, nes yra ištvermingesnės ir kantresnės, geriau prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų. Be to, jos emocionalesnės, o pokyčiai suteikia galimybių atnaujinti jausmus ir patirti naujų emocijų.
Tik koją labai dažnai kiša atsakomybė. Šis jausmas, kaip ir daugelis kitų, moterų išgyvenamas daug stipriau. Kokie ten viražai, kai ant pečių vaikai, pagyvenę tėvai, o ant kaklo – ir vyras? (Vyrui ant kaklo tik kaklaraištis.)
Pasitaiko, kad būtinybę ką nors keisti žmogui padiktuoja jo prigimtis, kai gyvenime trūksta adrenalino ar pats gyvenimas užspeičia į kampą. Tik nedaugelis žmonių visą gyvenimą taikiai tenkinasi kasdiene rutina, nenorėdami keisti nė mažiausios dalelės.
Nenoriu ir nedarysiu!
Pasąmonėje visi norime plūduriuoti srovės viduryje: rengtis „kaip visi“, pirkti automobilį „kaip visi“, kurti šeimą „kaip visi“. Taip patogiau. Nereikės rūpintis, „ką žmonės pasakys“, nes mums tai – oi kaip svarbu! O ką daryti tam, kuris staiga suvokė, kad jo siekiai netelpa į visuomenės nustatytus rėmus?
Viskas prasideda nuo nedidelio diskomforto: „Kodėl aš gyvenu taip, kai galėčiau gyventi kitaip?“ Vienam tokia mintis ateina ir nueina, o kitam pradeda keisti gyvenimą. Diskomfortas didėja, jo sukeltas nerimas – taip pat. Žmogus pradeda dialogą su savimi: „Neniurzgėk, visi taip gyvena“, „Gyvena, nes jiems taip patinka, o man nepatinka“, „Galbūt jiems irgi nepatinka, bet jie kenčia...“ Po ilgų panašaus pobūdžio „diskusijų“ jis galiausiai nusprendžia. Pirma, ilgiau negaliu gyventi taip, kaip anksčiau. Antra, noriu pakeisti savo gyvenimą.
Kur plaukti?
Vargu ar žmogus norės kažką svarbaus keisti, jeigu yra juo patenkintas. Jeigu to nori, vadinasi, yra ką koreguoti... Tik bėda, kad ne visada iš anksto galima suskaičiuoti „to naujo gyvenimo“ pliusus ir minusus. Vienam pasiseka, o kitas atsiduria prie suskilusios geldos ir prireikia apsisukti ir grįžti atgal (gerai, jeigu yra kur). Bet yra ir tokių, kuriems neužtenka jėgų ir gabumų pekreipti situaciją savo naudai: nebetelpa ten, kur buvo, ir nepatiria pasitenkinimo naujais įvykiais.
Didžiosios gyvenimo permainos beveik visada susijusios su išėjimu iš „komforto zonos“. Metate įprastą aplinką ir išsikraustote ten, kur niekas jūsų nepažįsta, kur pati neturite arba beveik neturite pažįstamų žmonių. Paliekate stabilų, gerai mokamą darbą dėl naujo verslo, o verslas, kaip žinia, – reikalas rizikingas... Nutariate išsiskirti, nors ir žinote, kad kils daugybė problemų dėl turto dalybų, vaikų priežiūros ir pan. Nusprendžiate turėti vaikutį be vyro, nors puikiai suprantate, kad bus sunku...
Tai – jūsų sprendimas. Garantijų, kad viskas pasiseks ir bus taip, kaip norite, niekas neduoda. Gal bus blogiau nei buvo. Gal gailėsitės pasirinkusi tą kelią. O gal viskas susiklostys puikiai ir gyvensite kaip meškos ausy gailėdamasi tik to, kad anksčiau tam nesiryžote. Kiekviena situacija skirtinga ir reikalauja skirtingų sprendimų. Tačiau yra keletas bendro pobūdžio rekomendacijų, kurios gali padėti.
Pirmasis žingsnis: pasverti „už“ ir „prieš“
Paimkite popieriaus lapą ir padalykite jį į dvi dalis. Kairėje skiltyje surašykite viską, ko galite netekti, pasiryžusi kardinaliems gyvenimo pokyčiams, o dešinėje – ką permainos gali atnešti gero. Pavyzdžiui, kairėje skiltyje gali atsidurti dvasinė ramybė, stabilumas, sutvarkyta buitis, materialinė gerovė... Dešinėje – įdomūs žmonės, karjera, kūrybinė sėkmė, laisvė... Kurioje pusėje daugiau punktų?
Kai kada žmogui atrodo, kad jis nebeturi ko prarasti, gyvenimas neteikia džiaugsmo, o pasiryžus permainoms bent jau atsiras proga jį pagerinti. Arba supranta, kad tai, ką turi, dabar jam ne taip svarbu kaip tai, ką gali gauti.
Viena moteris pasidalijo savo patirtimi. Ji turėjo gerą darbą, puikiai sutvarkytą buitį, mylinčius tėvus, draugus, bet visiškai nesisekė asmeninis gyvenimas. Turėjo keletą romanų ir net dvi santuokas, bet labai greitai pajuto, kad vyrai – herojai ne iš jos romano. Suprato, kad nori keisti gyvenimą. Nežinojo, kaip, bet kad viskas būtų kitaip... Ir svarbiausia, kad būtų Prancūzijoje. Dveji metai prabėgo besimokant prancūzų kalbos, skaitant knygas ir interneto portalus apie šią šalį. Dar pusės metų prireikė adaptacijai ir darbo paieškai. Galų gale atsirado ir darbas, ir vyras, kuris tapo teisėtu sutuoktiniu. Kol kas jie kartu, neseniai gimė mažylis...
O štai kitoks pavyzdys. Pažįstamas vyriškis išsiskyrė su žmona, tiksliau, žmona paliko jį. Priežastis – vyras dirba intelektualų darbą, uždirba nedaug... Po kelių mėnesių žmona sugrįžo pabrukusi uodegą, mat „laisvėje“ taip ir nerado jai tinkančių partnerių. Gal jų ir buvo, bet iki intelektualaus šeimyniško vyro jiems buvo toli. Tokių pavyzdžių, kai buvęs partneris įvertinamas tik paragavus skyrybų laisvės teikiamų „grožybių“, yra nemažai.
Antrasis žingsnis: rinkti informaciją
Kuo daugiau sužinokite apie savo svajonę: jeigu tai naujas darbas – kaip geriau jam pasiruošti, jei naujas miestas ar šalis – koks ten gyvenimo būdas, klimatas ir pan. Įvertinkite savo resursus. Lape surašykite viską, ką šiandien turite ir ko bet kuriuo atveju neprarasite. Pavyzdžiui, vaikai, išsilavinimas, profesija, gebėjimai...
Dabar pabandykite „primesti“, ar sugebėsite juos išlaikyti naujoje situacijoje. Tarkim, ar sugebėsite gauti lengvatų vaikams, ar ten, kur persikelsite gyventi, bus reikalinga jūsų profesija ir talentas.
Gera mano pažįstama, turėdama vaikutį iš pirmos santuokos, ištekėjo už užsieniečio ir išvažiavo pas jį gyventi. Susilaukė mažylio, bet santuoka ir tąkart nenusisekė. Tačiau tai moters nepalaužė ir į Lietuvą ji negrįžo verkdama ir sugniuždyta. Atvirkščiai, ten įgijo naują specialybę, susirado darbą, ir dabar gerai gyvena iš atlyginimo ir neblogų socialinių išmokų vaikams.
Tačiau yra daugybė žmonių, kurie Lietuvoje turi namus, geras pareigas ir net mokslinį laipsnį, o užsienyje priversti dirbti sargais ir kiemsargiais ir gyventi vagonuose ar geriausiu atveju dalytis kambarį su penkiais svetimais žmonėmis. Ir vien dėl to, kad jų „resursai“ ten nėra reikalingi.
Trečiasis žingsnis: saugos pagalvė
Apsidrauskite! Ne, ne gyvybę ir sveikatą (nors tai irgi gerai). Neverta iš karto parduoti buto ar išeiti iš darbo. Nusprendėte persikelti – pirmiausia apsižvalgykite naujoje vietoje ir tik paskui sudeginkite už savęs visus tiltus. Jeigu nepasiseks, bent jau turėsite kur sugrįžti.
Neseniai teko skaityti vieno žinomo atlikėjo interviu. Jis visada svajojo gyventi JAV. Kai susitaupė šiek tiek pinigų, išleido juos kelionei į išsvajotą šalį. Persikėlė į Niujorką. Pagyveno ten pusę metų ir sugrįžo. „Niekam mes ten nereikalingi!“ – prisipažino. Džiaugėsi tuo, kad išvažiuodamas nepardavė būsto ir galutinai nenutraukė veiklos.
Jeigu nusprendėte pakeisti veiklos sritį, pradėkite pamažu. Kai užsikariausite vietą ir gerą vardą, „įsuksite“ verslą, bus galima išeiti ir iš nemėgstamo darbo. O jeigu nepavyks, dar ir į skolas įlįsite. Bent sukaupkite finansinių atsargų, o paskui jau darykite, ką sugalvojusi.
Jeigu atsidūrėte ant asmeninio gyvenimo krašto, nežinote, skirtis ar nesiskirti, tekėti ar netekėti, suteikite sau galimybę atsitraukti. Pasiūlykite vyrui kurį laiką pagyventi atskirai, potencialiam jaunikiui duokite šiek tiek daugiau laisvės. Po kelių mėnesių gali būti aišku, ar verta eiti va bank. Svarbiausia, klausykite vidinio balso, jis greičiausiai pakuždės, kaip elgtis.
Jeigu rimtai svarstote ką nors kardinaliai keisti...
- ...suraskite svarią priežastį. Pirmiausia privalote suprasti, dėl ko norite tai daryti. Kam jums to reikia? Atsakius į šiuos klausimus, bus lengviau suprasti iškilusią problemą. Viską detaliai išnagrinėkite, išanalizuokite savo veiksmus, apgalvokite klaidas ir sėkmę. Kai gerai apsvarstysite, bus daug paprasčiau viską pradėti iš pradžių, juk kai aiški priežastis, tai ir veikti lengviau.
- ...įsitikinkite, kad jums tikrai to reikia. Kad galėtumėte pradėti naują gyvenimą, turite būti šimtu procentų įsitikinusi, kad tie veiksmai yra būtini. Būna, kad žmogų tenkina visi nemalonumai ir jam paprasčiau sėdėti rankas sudėjus nei imtis ką nors daryti. Privalote suprasti, kad priekyje pasitaikys sunkumų, su kuriais reikės susidoroti, kitaip neįmanoma. Pagalvokite, ar esate tam pasiruošusi, ar užteks kantrybės ir jėgų naujam gyvenimui. Jeigu esate pasirengusi, pirmyn! Jums būtinai pasiseks!
- ...nepasiduokite! Jeigu jau žengėte žingsnį, kelio atgal nėra. Eikite iki galo ir nenuleiskite rankų. Jeigu blaškysitės šen ten, naujo gyvenimo nebus, o senasis atneš dar daugiau neigiamų emocijų nei anksčiau.
- Jokių pirmadienių! Tikriausiai ne kartą girdėjote frazę: „Viskas, nuo pirmadienio pradedu naują gyvenimą!“ Tik štai įdomu, ar kas nors pradėjo gyventi naujai būtent nuo pirmadienio? Aišku, kad ne, na gal dietos laikytis ar sporto klubą lankyti galima pradėti nuo pirmadienio, bet dideles gyvenimo permainas vargu... Veikite dabar! Neatidėliokite geresniems laikams. Patikėkite, jeigu dabar nieko nesiimsite, tai niekada gyvenime taip nieko ir nepakeisite.
- Viskam savas laikas. Per vienus metus pakeisti ir profesinę veiklą, ir gyvenamąją vietą, ir gyvenimo partnerį – milžiniškas krūvis psichikai. Geriau šį kompleksą išskirstyti į atskiras problemas ir spręsti jas laipsniškai. Kartais pradėti naują gyvenimą tiesiog privaloma. Tokiu atveju nebijokite nutraukti senų saitų, nesilaikykite įsikibusi praeities. Kurkite naują gyvenimą. Jeigu labai trokštate ką nors keisti, jums būtinai pavyks. Net neabejokite.
Tekstas psichologės Rasos Aukštinaitytės
Image: FreeDigitalPhotos.net