Graikiniai riešutai ne tik mažina cholesterolio kiekį kraujuje. Širdies ir kraujagyslių ligų riziką jie veikia ir kitais būdais, teigia amerikiečių mokslininkai žurnale „Journal of Nutrition“.
Tinka ir riešutai, ir jų aliejus
Visiems žinoma, kad graikiniai riešutai mažina cholesterolio kiekį kraujuje, todėl ypač rekomenduojami sergantiesiems ŠKL. Bet iki šiol nebuvo žinoma, kuris graikinių riešutų komponentas šį efektą sukelia.
Nedidelėje studijoje savanoriai, kurie pasirinktinai turėjo antsvorio ar buvo nutukę ir turėjo vidutinio laipsnio hipercholesterinemiją (padidėjusį cholesterolio kiekį kraujuje), rinkosi vieną iš keturių riešutų vartojimo būdų: vartojo tikrus riešutus, jų odeles, nuriebalintą riešutų masę arba aliejų.
Studijos dalyviams buvo atliekama daug biocheminių ir fiziologinių testų prieš vartojant riešutus ir po 30 minučių, valandos, dviejų valandų, keturių ir šešių valandų po to.
Tyrimo rezultatai parodė, kad net vienkartinis graikinių riešutų aliejaus pavartojimas pagyvina kraujagyslių funkcijas. Be to, tikri graikiniai riešutai padeda transportuoti „gerąjį cholesterolį“ (DTL) ir efektyviai šalina „blogojo“ cholesterolio perteklių iš organizmo.
Aliejus palankus kraujagyslėms
Mokslininkai teigia, kad graikinių riešutų aliejus, vartojant jį pavalgius, kraujagysles veikia daug geriau. Tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kurių kraujagyslės neretai yra pažeistos. Aliejus veikia ląstelių, dengiančių kraujagyslių vidinę sienelę – endotelio – vientisumą.
Efektui ypač didelės reikšmės turi graikiniuose esančios alfalinoleno rūgštis, gamatokoferolis ir fitosterolis, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujuje.
Alfalinoleno rūgštis yra polinesočiosios rūgšties omega-3 atmaina, gamatokoferolis – pagrindinė vitamino E forma, o fitosteroliai – į cholesterolį panašios molekulės, kurios randamos daugelyje augalų ir jų sėklų.
Studija parodė, kad nedideli mitybos įpročių pakeitimai, maistą papildant graikiniais riešutais ar jų aliejumi, gali žymiai sumažinti žmonių riziką sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Be to, dar anksčiau atliktais tyrimais įrodyta, kad valgantieji graikinius riešutus ar jų produktus daug lengviau pergyvena stresines situacijas.
Rekomenduojama norma – 67 g riešutų per dieną
Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė „Vakarų Lietuvos mediciną“ informavo, jog vidutiniškai suvartojant 67 g riešutų per dieną sumažėja bendro cholesterolio, MTL cholesterolio, MTL/DTL santykis ir bendro cholesterolio/DTL santykis atitinkamai – 5,1, 7,4, 8,3 ir 5,6 proc. – tai esą nustatyta tyrimais. Pastebėta, jog įvairios riešutų rūšys ir minėtas jų kiekis per parą turėjo panašų poveikį kraujo lipidams.
Tais atvejais, kuomet nėra galimybės valgyti riešutų (alergija, blogai virškinami, sukelia rėmenį ir kt.), rekomenduojama vartoti maisto papildus – alfalinoleno rūgštį, vitaminą E ir kitas dalis, esančias riešutuose.
Ką dar valgyti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis
Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis rekomenduojama vartoti maisto produktus, kuriuose gausu Omega 3 riebalų rūgščių (pvz., grūdai, moliūgų, garstyčių sėklos, linų sėmenų, rapsų, kanapių aliejus), vitamino C (įvairūs švieži vaisiai ir uogos, daržovės), vitamino E (pvz., augaliniai aliejai (nerafinuoti), abrikosai, mėlynės, kopūstai, raudonosios paprikos, žirniai, lapinės daržovės, grikiai, avižos, menkės kepenys, saulėgrąžos), vitamino D (pvz., alyvuogių aliejus, žuvų taukai, lašiša), kalcio (jogurtas, salieras, sezamas, džiovinti abrikosai), kalio (pvz., bulvės, avokadas, pomidoras), magnio (pvz., duona, kruopos, sėlenos, pupelės, žalios lapinės daržovės), dialiltrisulfido – česnakas, polifenolių (žalioji arbata).
Šaltinis
C. E. Berryman, J. A. Grieger, S. G. West, C-Y. O. Chen, J. B. Blumberg, G. H. Rothblat, S.Sankaranarayanan, and P. M. Kris-Etherton “Postprandial Lipemia, Endothelial Function, Oxidative Stress, and Cholesterol Efflux in Humans with Mild Hypercholesterolemia”;
Journal of Nutrition 2013 jn.112.170993
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Padėk sau
Skaityti daugiau
