Mobilusis telefonas – (ne)kaltas „žaisliukas“

Visi supamės sparčiai modernėjančio pasaulio voratinklyje, į kurio pavojingą tinklą neretai įkliūvame savo noru. Šis tinklas susideda iš daugybės mokslo laimėjimų ir technologinių išradimų, vienas jų – mobilieji telefonai, be kurių nebeįsivaizduojame šiandienos. Naudodamiesi šiuo prietaisu, kartais pamirštame, kad viskas, kas vartojama be saiko, kenkia.

Kiekvieną iš mūsų kasdien supa daugybė elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių: mobilieji telefonai, bevielis internetas, mikrobangų krosnelės, palydoviniai siųstuvai ir kita. Todėl intensyviai diskutuojama, ar elektromagnetinė spinduliuotė, kurią skleidžia šie buityje naudojami prietaisai, kenkia žmogui, ar gali sukelti vėžinių susirgimų ir kitų ligų. Įvairių sričių mokslininkai visame pasaulyje atlieka tyrimus: vieni siekia įrodyti, kad elektromagnetinė spinduliuotė žaloja žmogų, kiti patvirtinti, kad šios bangos neturi jokios kenksmingos įtakos. Nepaisant to, vis dažniau Lietuvos ir pasaulio žiniasklaidoje pasirodo straipsnių apie elektromagnetinių bangų, ypač skleidžiamų mobiliųjų telefonų, keliamą pavojų ir galimą žalą mūsų sveikatai.

Vienas paprasčiausių ir bene paveikiausių elektromagnetinės spinduliuotės poveikio pavyzdžių yra mobiliojo telefono lyginimas su mikrobangų krosnele: pridėjus mobilųjį telefoną prie ausies, jis veikia taip, kaip mikrobangų krosnelė, – kaitina. Ištirta, kad kalbantis telefonu smegenų temperatūra gali pakilti daugiau nei 1 laipsniu. Nors atrodo, kad tai nėra daug, tyrimai su gyvūnais atskleidė, jog toks kūno temperatūros padidėjimas gali sukelti elgesio pakitimų.

Beveik nekyla diskusijų dėl mobiliųjų telefonų skleidžiamų elektromagnetinių bangų įtakos vaikų sveikatai. Jų kaukolė plonesnė ir mažesnė, o smegenys intensyviai vystosi, todėl elektromagnetinės bangos lengviau prasiskverbia iki jų. O juk šiandien tėvai, siekdami apsaugoti ir kontroliuoti vaikus, mobiliuosius telefonus jiems nuperka dar prieš pradedant eiti į mokyklą. Toks rūpinimasis, be abejo, sveikintinas, tačiau nereikėtų pamiršti liaudies posakio „Nuo vilko – ant meškos“. Galbūt šeimai, prieš įsigyjant dar vieną mobilųjį telefoną, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Pasaulinė sveikatos organizacija mobiliųjų telefonų skleidžiamas elektromagnetines bangas prilygino tokiems kancerogenams kaip asbestas, išmetamosios dujos ar cigarečių dūmai.

Perkant mobilųjį...

Mokslininkai, tyrinėjantys mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės įtaką sveikatai, teigia, kad pirkdami mobiliuosius telefonus žmonės dėmesį kreipia ne į tuos parametrus. Jiems dažniausiai rūpi prietaiso išvaizda, funkcijų gausa, naujumas, originalumas ir pan. Deja, mažai kas žino parametrą SAR (Specific Absorption Rate – specifinė sugėrimo sparta), kuris rodo, kokį kiekį mobiliojo telefono skleidžiamų elektromagnetinių bangų sugeria smegenys žmogui kalbantis telefonu. Taigi rekomenduojama pirkti tokį telefoną, kurio SAR yra mažiausias. Be to, mobilieji telefonai su išorine antena spinduliuoja mažesnį elektromagnetinių bangų kiekį. Todėl kartais geriau nesivaikyti madų, bet rinktis tai, kas, tikėtina, mažiau kenkia.

Reikėtų paminėti, kad yra kelios mobiliojo telefono būsenos: ramybės (kai telefonu nesinaudojama), aktyvumo (kai paspaudžiamas koks nors mygtukas ir telefonas tampa aktyvus), kvietimo (kai telefonas skamba), kalbėjimosi ir pauzės (tyla pokalbio metu). Elektromagnetinės bangos stipriausiai spinduliuojamos kvietimo metu, mažiausiai – ramybės būsenos. Todėl patariama telefoną priglausti prie ausies tik atsiliepus pašnekovui, o pokalbio metu aparatą laikyti bent šiek tiek atitrauktą nuo galvos.

Kaip saugiai naudotis

Manoma, kad dažnas kalbėjimas mobiliuoju telefonu gali būti įvairių negalavimų priežastis: galvos skausmo, svaigimo, nuovargio, atminties susilpnėjimo, klausos, regėjimo sutrikimų, kaklo bei veido odos paraudimo, niežėjimo, karščio jausmo aplink ausį, veido, kaklo srityse, streso, nemigos, miego ritmo pokyčių, raumenų skausmų, smegenų ir kitų rūšių vėžio. Siekiant išvengti šių negalavimų ar sumažinti riziką susirgti rimtesnėmis ligomis, siūloma mobilųjį naudoti kiek įmanoma rečiau. Deja, net ir patvirtinus mobiliųjų telefonų keliamą grėsmę, žmonės jų neišsižadėtų, todėl vertėtų bent jau siekti sumažinti galimą žalą laikantis tam tikrų rekomendacijų.

• Skambinkite tik būtiniausiais reikalais – neplepėkite po pusvalandį su draugėmis ar mama vien dėl to, kad pagaliau pokalbiai nemokami.
• Kalbėdama stenkitės telefoną laikyti bent 1–5 cm nuo ausies. Dar geriau kalbėti įjungus mikrofoną ar naudoti laisvų rankų įrangą. Galėsite ir į kirpyklą užsirašyti, ir namo grįžusį vyrą rankomis apsivyti.
• Spinduliuotė visą laiką sklinda mobiliuoju telefonu naršant internete ar žaidžiant žaidimus. Tad laukdama prie gydytojo kabineto durų geriau paskaitykite knygą – penas sielai, sveikata kūnui.
• Telefoną laikykite jam skirtame dėkle rankinėje. Nekabinkite jo ant kaklo, nenešiokite kišenėje.
• Stenkitės kalbėti kuo didesnėje erdvėje, lauke, kad elektromagnetinės bangos išsisklaidytų ir būtų kuo mažiau koncentruotos. Be to, prisiminkite, kad šnekučiuotis su draugėmis daug maloniau akis į akį prie garuojančios kavos puodelio žaliuojančioje terasoje ar lauko kavinėje.
• Mobilųjį telefoną nakčiai išjunkite ar bent nedėkite jo prie pagalvės. Nusipirkite laikrodį, nes mobilusis telefonas skirtas pokalbiams, o ne žadintuvo funkcijai atlikti.
• Vaikams iki 16 metų rekomenduojama nesinaudoti mobiliaisiais telefonais dėl vis dar besivystančio kūno ir dėl šios priežasties galimo didesnio elektromagnetinės spinduliuotės poveikio. Jei vis dėlto jūsų vaikas primygtinai reikalauja šio gyvenimo „džiaugsmo“, susitarkite, kad jūsų atžala bendrautų trumposiomis žinutėmis.
• Vyresni žmonės ir nėščiosios taip pat turėtų riboti pokalbius mobiliaisiais telefonais, vengti pasyvaus spinduliavimo, kai kas nors kalba šalia jų. Taip pat nederėtų mobiliuoju telefonu kalbėti prie kūdikių ar mažų vaikų.
• Stenkitės apsieiti be mobiliojo telefono, kai važiuojate automobiliu, autobusu, traukiniu ar kokia nors kita transporto priemone, nes judant mobilusis telefonas ieško kuo stipresnio signalo, dėl to sustiprėja jo skleidžiama spinduliuotė. Patartina išjungti telefoną ir mėgautis kelione.
• Rinkitės mobilųjį telefoną, kurio SAR parametras mažiausias.
• Nepirkite ant telefono klijuojamų lipdukų, kortelių ar kitų priemonių, „apsaugančių“ nuo elektromagnetinės spinduliuotės.
• Stenkitės kuo dažniau skambinti laidiniu telefonu.

Pasirinkimas – kiekvieno reikalas

Šiandien, kai mus supa didžiulis informacijos srautas, dažnai sunku atsirinkti, kas tiesa, o kur prasideda manipuliacija faktais. Todėl informaciją apie mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės žalą dažnai palaikome reklaminiais, tiksliau, antireklaminiais triukais ir pan. Vis dėlto ne į viską reikėtų žvelgti skeptiškai ir prisiminti, kad ne tik vaistai ar alkoholis turi šalutinį poveikį, nuo kurio gali pykinti ir skaudėti galvą. Juk ir rūkymo žalai įrodyti prireikė net 50 metų. Kadangi pagrįstų įrodymų apie mobiliojo telefono skleidžiamos spinduliuotės žalingą poveikį organizmui kol kas nėra (o ir negali būti, nes mobiliuosius telefonus naudojame neseniai), reikėtų pasirinkti: rizikuoti ir be saiko naudoti šią technologijos naujovę, ar elgtis atsargiau ir atsakingiau.

Ar žinote, kad...

• Šiandien pasaulyje iš viso naudojama apie 5 mlrd. mobiliųjų telefonų ir jų skaičius auga.
• Švedų mokslininkai teigia, kad asmenys, mobiliuosius telefonus pradėję naudoti 10–19 metų, labiau rizikuoja susirgti smegenų vėžiu nei tie, kurie mobiliuosius telefonus įsigijo nuo 29 metų.
• Tyrimų duomenimis, jau 41 proc. lietuvių mobiliaisiais telefonais naudojasi daugiau nei 10 metų.
• Vienos mobiliojo ryšio bendrovės duomenimis, mobiliuosius telefonus naudoja apie 87 proc. lietuvių ir kas ketvirtas turi daugiau nei vieną SIM kortelę.
• 53 proc. šalies gyventojų mobiliuoju telefonu kasdien šneka ilgiau nei 15 min., 30 proc. – ilgiau nei pusvalandį.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net