msd-gardasil-top-202603.gif
blog image

Pavasario paradoksas: ilgėjančios dienos neatneša energijos, o sustiprina nerimą

Pavasaris daugeliui asocijuojasi su atgimimu, lengvumu ir nauja energija. Tačiau realybėje nemaža dalis žmonių šiuo laikotarpiu patiria visai priešingą būseną – vietoje žvalumo atsiranda dirglumas, vidinė įtampa, nuovargis ar net miego sutrikimai.

Specialistai tai įvardija kaip sezoninę adaptaciją – natūralų, tačiau ne visada lengvą organizmo atsaką į staigius aplinkos pokyčius: ilgėjančias dienas, didėjantį šviesos kiekį ir spartėjantį gyvenimo ritmą.

Po žiemos laikotarpio, kai organizmas dažnai patiria mažiau judėjimo, saulės šviesos trūkumą ir didesnį emocinį krūvį, pavasaris tampa ne tik atsinaujinimo, bet ir „perkrovos“ momentu. Organizmui reikia persiorientuoti, o šis procesas dažnai vyksta per diskomfortą.

„Pavasarinis nerimas nėra atsitiktinis – tai gana dažnas reiškinys, susijęs su organizmo biologiniais pokyčiais,“ – teigia vidaus ligų gydytoja med. dr. Virginija Teresė Gudavičienė.

Anot jos, vienas svarbiausių veiksnių yra hormonų pusiausvyros kaita: „Didėjantis šviesos kiekis tiesiogiai veikia melatonino ir serotonino gamybą. Organizmui reikia laiko prisitaikyti, todėl gali atsirasti miego sutrikimų, emocinis jautrumas ar net nerimo epizodai.“

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šiuo laikotarpiu dažnai „išlenda“ ir žiemos pasekmės: „Jei organizmas buvo išsekintas – dėl mažo fizinio aktyvumo, vitaminų trūkumo ar ilgalaikio streso – pavasarį šie veiksniai tik sustiprėja. Todėl svarbu suprasti, kad tai nėra silpnumas – tai signalas, kad organizmui reikia pagalbos.“

 

Pagalba tvarkantis su neigiamomis emocijomis

Anot gydytojos, lengvesnei adaptacijai svarbiausia yra ne drastiški pokyčiai, o stabilumas ir nuoseklumas. Reguliarus miegas, buvimas gryname ore ir subalansuota mityba tampa pagrindu, leidžiančiu organizmui palaipsniui atkurti vidinę pusiausvyrą. Ne mažiau svarbus ir dėmesys nervų sistemai – gebėjimas sąmoningai mažinti informacinį triukšmą, riboti perdegimą ir skirti laiko tikram poilsiui.

Kai kuriais atvejais, ypač jaučiant nuolatinę įtampą ar sunkumą atsipalaiduoti, specialistai rekomenduoja švelniai veikiančius sprendimus. Tarp jų minimi ir natūralios kilmės vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, „Neurexan“ tabletės  Šis vaistas skirtas miego sutrikimams ir nerimastingumui lengvinti. Jis gali padėti subalansuoti nervų sistemą ir sumažinti vidinę įtampą, nesukeldamas mieguistumo dienos metu.

Kasdienėje praktikoje didžiausią poveikį daro ne radikalūs sprendimai, o maži, bet nuoseklūs įpročiai. Net ir trumpas pasivaikščiojimas dienos metu, sąmoningas atsitraukimas nuo ekranų vakare ar dėmesys mitybai gali ženkliai pagerinti savijautą. Taip pat svarbu leisti sau sulėtėti ir priimti, kad organizmui reikia laiko prisitaikyti prie pokyčių.

Pavasaris nėra tik energijos šuolis – tai ir subtilus organizmo persitvarkymo etapas, kuriame  atsiranda pusiausvyros sutrikimų.  Įsiklausymas į savo kūną ir emocijas padeda šį laikotarpį išgyventi be spaudimo „jaustis geriau“ ir leidžia palaipsniui prisitaikyti prie pokyčių.

Nuotrauka: www.freepik.com

Padėk sau
Skaityti daugiau
masks
Nuo tam tikro maisto iki vakarėlių: ko reikėtų vengti prieš kraujo donorystę?
masks
Tamponai: kaip juos naudoti saugiai ir kokių klaidų vengti?
masks
Tarptautinė triukšmo suvokimo diena: saugokite savo klausą – saugokite savo sveikatą