Spaudžiantis šaltukas lauke, gairinantis vėjas ir sausas patalpų oras – vieni iš pagrindinių aplinkos veiksnių, lemiančių paprastosios pūslelinės Herpes simplex atsiradimą. Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ pranešime žiniasklaidai cituojamos vaistininkės Julijos Aganauskaitės-Žukaitės, tai gana dažna problema dar ir dėl to, kad nemažai žmonių nesirūpina lūpų, nosies ir veido odos drėkinimu, maitinimu, o suskeldėjusi oda tampa puikia terpe virusui. Ji dalijasi esminėmis taisyklėmis, padėsiančiomis išvengti pūslelinės, o atsiradus – greičiau išgydyti.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 4 milijardai pasaulio gyventojų yra susidūrę su pirmojo tipo Herpes simplex virusu, sukeliančiu paprastąją pūslelinę ant lūpų, aplink burną ar nosį. Pūslelinės atsiradimui ir viruso aktyvavimui nemažai įtakos turi žmogaus imuninės sistemos stiprumas, organizmą pamažu sekinantis stresas, gretutinės ligos: peršalimas, koronavirusas ar gripas, taip pat permainingi, itin karšti ar vėsūs orai, netinkama odos priežiūra.
„Lūpų oda yra labai plona ir jautri, todėl šaltukas, vėjas ir sausas šildomų patalpų oras gali ją neigiamai paveikti. Jei nedrėkiname, nenaudojame apsauginio pieštuko ar riebaus kremo, o dar lauke apsilaižome, lūpos gali išsausėti, suskilinėti, atsirasti šašai ar skausmingi įtrūkimai. Jei imuninė sistema nėra stipri, tai dažnai būna žiemos metu, atsiranda didesnė tikimybė reaktyvuotis pūslelinę sukeliančiam virusui“, – vardija vaistininkė.
Negana to, virusas plinta labai greitai. Juo galima užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančiuoju metu: dalinantis stalo įrankiais, indais, kosmetikos priemonėmis, bučiuojantis, čiaudint neužsidengus burnos. Virusas gali išlikti aktyvus net ir nesant akivaizdiems simptomams, jis taip pat kurį laiką išgyvena ant odos, tekstilės, plastiko paviršių.
Pirmieji simptomai
Apie paprastąją pūslelinę praneša atsiradęs dilgčiojimas, juntamas karštis ir deginimas burnos ar nosies srityje. Per parą ar dvi tose vietose susiformuoja mažos, skysčiu prisipildžiusios pūslelės, kai kuriais atvejais – pūslelių junginiai, opos. Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą užsikrėtus Herpes simplex virusu ir susirgus pūsleline simptomai gali būti sunkesni.
„Kai kuriems žmonėms infekcijos pradžioje taip pat gali pakilti temperatūra, skaudėti raumenis, galvą, patinti limfmazgiai kaklo zonoje. Pūslelės neretai būna skausmingos, gali perštėti, šlapiuoti valgant, geriant ar net šypsantis. Kai pūslelės pratrūksta, pažeistoje vietoje susiformuoja šašas, kuris gali kraujuoti. Sergama nuo kelių dienų iki kelių savaičių, pirmą kartą dažniausiai sergama ilgiausiai“, – pažymi vaistininkė.
Ar galima išvengti?
Vaistininkė pasakoja, kad patekęs į organizmą Herpes simplex virusas lieka visą gyvenimą, todėl labai svarbu jo nesuaktyvinti. Tam gali padėti tinkama odos apsauga, sveikas gyvenimo būdas ir imuniteto stiprinimas, žalingų įpročių atsisakymas, streso kontrolė, aprangos ir kosmetikos pritaikymas pagal oro sąlygas.
Tam, jog organizmas gebėtų atsilaikyti prieš įvairias infekcijas, įskaitant ir paprastąją pūslelinę, jam reikia pakankamai antioksidantų, pavyzdžiui, vitamino C; imunitetui įtakos turi ir vitaminas D, mineralai magnis ir cinkas. Naudingos ir omega-3 riebalų rūgštys, kurios gali mažinti besivystantį uždegimą ir palaikyti bendrą sveikatą. Ežiuolės ekstraktas gali stiprinti imuninę sistemą ir mažinti peršalimo simptomus. O B grupės vitaminai, ypač vitaminas B6, svarbūs ne tik imuninės sistemos funkcijai, bet ir nervų sistemai.
„Svarbu nepamiršti ir tiesiogiai rūpintis odos apsauga. Esant stipriam vėjui ar šaltukui patarčiau užsidengti lūpas šaliu, nelaižyti jų lauke. Renkantis kosmetikos priemones rekomenduočiau atkreipti dėmesį į lūpų pieštukus su pantenoliu, natūraliais sviestais, glicerinu, bičių vašku. Jei lūpų pieštukas netinka, galima naudoti riebesnį veido kremą, tačiau prieš einant į lauką reikėtų palaukti bent 10–15 min., kol šis susigers į odą. Kartą ar porą per savaitę galima pašveisti lūpas švelniu šveitikliu ir pašalinti negyvas odos ląsteles. Labai svarbu vartoti pakankamai vandens“, – vardija J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Jei pūslelės jau atsirado, kaip gydyti?
Vaistininkė paaiškina, kad aktyvi pūslelinė gali būti gydoma antivirusinėmis priemonėmis kaip acikloviro veikliosios medžiagos tepalai ar tabletės. Vartojami ir preparatai, kurių sudėtyje yra mineralinio silicio dioksido ar hidrokortizono. Pūslelių gijimą pagreitinti gali specialūs pleistrai, arbatmedžio aliejus. Kai kuriais atvejais pūslelinė gali praeiti ir savaime, kadangi organizmas pats gamina antikūnus. Tačiau vaistai padeda organizmui efektyviau kovoti su virusu ir greičiau sumažinti nemalonius simptomus.
„Pasireiškus pūslelinei svarbiausia nespausti ir nedraskyti pūslelių, vėliau susidarančių šašų, nebandyti nudeginti pažeistos vietos alkoholiu, jodu ar kliautis kitais prieš daugelį metų populiariais savigydos metodais. Geriausia pasitarti su vaistininku, o jei sergama pirmą kartą ir kartu su pūsleline prastėja ir bendra organizmo sveikata, kreiptis į gydytoją“, – paaiškina vaistininkė.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.
Informacija iš:
Nuotrauka: www.freepik.com
Sveikata
Skaityti daugiau
