Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) skelbia, kad šiemet Vakarų Nilo karštligės sezonas Europoje yra aktyvesnis nei įprasta – iki spalio pradžios iš 13 šalių pranešta apie 989 vietoje įgytus žmogaus infekcijos atvejus. Daugiausia susirgimų fiksuota Italijoje, Graikijoje ir Serbijoje. Nors Lietuvoje šios infekcijos atvejų kol kas neregistruota, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad virusas plečiasi geografiškai, o klimato kaita ir intensyvūs kelionių srautai didina riziką, jog panašios infekcijos ateityje gali pasiekti ir naujus regionus.
Kas yra Vakarų Nilo karštligė?
Vakarų Nilo karštligė – tai virusinė zoonozė, kuria gali sirgti žmonės, arkliai ir paukščiai. Pagrindinis viruso rezervuaras yra užsikrėtę paukščiai, o ligos platintojai – uodai (Culex genties). Žmogus užsikrečia įkandus infekuotam uodui, tačiau nuo žmogaus žmogui virusas neperduodamas.
Dauguma užsikrėtusiųjų ligos nejaučia, tačiau daliai pasireiškia tokie simptomai kaip: karščiavimas, galvos ar raumenų skausmas, nuovargis, pykinimas, vėmimas, odos bėrimas ar padidėję limfmazgiai. Maždaug vienam iš 150 užsikrėtusiųjų liga pasireiškia sunkesne – neuroinvazine – forma, kuri gali sukelti galvos skausmus, kaklo sustingimą, traukulius, paralyžių ar sąmonės sutrikimus. Didesnė sunkių atvejų rizika yra vyresnio amžiaus ir silpnesnį imunitetą turintiems asmenims.
„Vakarų Nilo virusas plinta per uodų įgėlimus. Ligos eiga gali būti nuo lengvos, primenančios gripą, iki sunkios – pažeidžiančios nervų sistemą. Nors dauguma užsikrėtusiųjų simptomų nejaučia, kiekvienais metais Europoje registruojama ir mirties atvejų. Todėl svarbu žinoti apie šios ligos plitimą bei taikyti apsaugos priemones keliaujant į pietų ar centrinės Europos šalis“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Situacija Europoje
ELPKC duomenimis, daugiausia Vakarų Nilo karštligės atvejų šiemet nustatyta Italijoje (714), taip pat Graikijoje (91), Serbijoje (60), Prancūzijoje (42) ir Rumunijoje (36). Iš viso dėl šios ligos Europoje mirė 63 žmonės. Didžiausias protrūkis šiuo metu fiksuojamas Italijoje, kur vien Lacijaus regione registruota daugiau kaip 250 atvejų.
2025 m. duomenys rodo, kad Vakarų Nilo viruso paplitimas viršija dešimtmečio vidurkį, tačiau išlieka mažesnis nei ypač intensyvaus plitimo metais – 2018, 2022 ir 2024 m. Virusui plisti palankias sąlygas lemia šilti ir drėgni orai, taip pat uodų aktyvumo sezonas, kai kuriose šalyse šiemet trukęs ilgiau nei įprasta.
Kaip apsisaugoti?
Šiuo metu vakcinos nuo Vakarų Nilo viruso nėra, todėl pagrindinis apsaugos būdas – vengti uodų įkandimų ir mažinti jų veisimosi vietas.
Keliaujantiems į šalis, kuriose paplitusi ši liga, primename pagrindines apsaugos priemones:
- vengti vietų, kur gausu uodų;
- dėvėti lengvus, šviesius, kūną dengiančius drabužius;
- naudoti repelentus pagal gamintojo nurodymus;
- riboti buvimą lauke temstant ir auštant;
- naudoti apsauginius langų ir durų tinklelius;
- šalinti stovintį vandenį iš aplinkos (vazonų, kibirų).
Kelionių metu, ypač pietų ir centrinėje Europoje, rekomenduojama taikyti visas įmanomas apsaugos priemones. „Keliaujant reikėtų būti budriems ir saugotis uodų įkandimų. Jei po kelionės pasireiškia karščiavimas, galvos ar raumenų skausmai, odos bėrimas, būtina kreiptis į gydytoją ir informuoti apie buvusią kelionę“, – pabrėžia NVSC atstovė.
Daugiau informacijos apie Vakarų Nilo karštligę rasite čia.
Informacija iš:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Image: freepik.com
Sveikata
Skaityti daugiau
