Iki 2050 metų trumparegystė gresia kas antram žmogui

Ne tik regos problema

Oftalmologė pasakoja, kad sparčiausiai akis auga pirmaisiais gyvenimo metais – nuo kūdikystės iki maždaug septynerių. Vėliau šis procesas lėtėja, bet vis dar tęsiasi iki paauglystės pabaigos, maždaug iki 14–16 metų.

„Po šio periodo daugelio žmonių akys jau nebeauga, akies ašies ilgis dažniausiai nebekinta. Todėl būtent vaikystėje atsiranda didžiausia prasmė stebėti pokyčius, įvertinti riziką ir, jei reikia, imtis priemonių, kurios gali lėtinti ar net stabilizuoti trumparegystės progresavimą“, – įsitikinusi gydytoja.

Jos teigimu, tai ypač svarbu, nes trumparegystė gali kelti ne tik regos problemų.

„Iš to kyla stresas, nepasitikėjimas savimi. Pasitaiko, jog būtent dėl regos problemų vaikai vengia aktyviai žaisti lauke. Kita vertus, negydoma miopija vaikystėje didina glaukomos ir tinklainės ligų riziką suaugus“, – vardija G. Laurinavičiūtė.

Tarsi dėlionė

Pasak gydytojos, trumparegystė vaikystėje veikia tarsi dėlionė, kuri susideda iš kelių tarpusavyje susijusių dalių ir kurios formavimąsi veikia tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai.

„Suprantama, paveldimumas yra labai svarbus. Jei vienas ar abu tėvai yra trumparegiai, rizika vaikui išauga kelis kartus“, – sako G. Laurinavčiūtė.

Vis dėlto, gydytojos teigimu, genai – ne vienintelis rodiklis: „Gyvensena taip pat gali stipriai paveikti augančią akį. Pavyzdžiui, trumparegystės rizika didesnė vaikams, kurie mažai laiko praleidžia lauke, retai būna natūralioje dienos šviesoje. Dar pridėkime ilgas valandas be pertraukų su knyga, prie telefono ar kompiuterio ekrano, prastą apšvietimą – ir štai atsiranda arba progresuoja trumparegystė“.

Genetinis polinkis – ne nuosprendis

Įprasta manyti, jog genetinių veiksnių negali žmogus paveikti. Tačiau gydytoja dr. G. Laurinavičiūtė ramina: kaip tik labai svarbu kuo anksčiau vaikystėje pastebėti ir imtis priemonių.

„Genetinis polinkis – ne nuosprendis, jis tik didina tikimybę, kad akies obuolys augs per ilgas. O kiek tai pasireikš, priklauso nuo aplinkos, kurioje vaikas auga, – teigia gydytoja.Ir priduria: – Nors trumparegystė diagnozuojama vis dažniau, stebėti, prižiūrėti ir laiku reaguoti – tai raktas į vaikystę, kurioje ši refrakcijos yda nebūtų kliūtis. Tėvų dėmesys, specialistų konsultacijos ir ankstyvos priemonės leidžia vaikams išvengti ilgalaikių komplikacijų ir išsaugoti regėjimą visam gyvenimui. Tad kviečiu žiūrėti toliau ir rūpintis akių sveikata jau dabar.“

Gydytojos dr. Guodos Laurinavičiūtės patarimai trumparegystės progresavimui pristabdyti ar net stabilizuoti:

• Pakankamai laiko būti lauke. Tyrimai rodo, kad bent dvi valandos kasdien dienos šviesoje gali stipriai sumažinti riziką ir sulėtinti akies ašies ilgėjimą.
• Sveikas darbo režimas. Daryti reguliarias pertraukas skaitant ar dirbant prie ekranų: atitraukti akis nuo arti esančių tekstų, žvilgtelėti į tolį, pasirūpinti tinkamu apšvietimu.
• Optinės priemonės gali būti ypač veiksmingos. Akies obuolio ilgėjimą stabdo ir trumparegystės progresavimą lėtina kontaktiniai lęšiai arba akiniai su technologija, mažinančia hipermetropinį periferinį defokusą.
• Pasirūpinti bendra vaiko sveikata. T. y. visavertė mityba, miego režimas ir gera fizinė būklė padeda akių vystymuisi.
• Reguliariai tikrinti akis. Taip nebus praleisti pirmieji požymiai ir laiku bus pritaikytos profilaktinės priemonės.