Silpnumas, pykinimas ir vis blogėjanti savijauta kaunietę lydėjo dar nuo paauglystės, tačiau ilgą laiką šie požymiai neatrodė susiję su rimta liga. Tik gerokai vėliau paaiškėjo, kad už bendrinių negalavimų slėpėsi pažengusi lėtinė inkstų liga. Būdama vos 23-ejų ji išgirdo diagnozę, kuri apvertė jos gyvenimą – inkstų funkcija jau buvo taip stipriai sutrikusi, kad teko skubiai svarstyti inksto transplantaciją.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojos nefrologės prof. Editos Žiginskienės, tokios situacijos nėra retos. Inkstų liga ilgą laiką gali vystytis beveik nepastebimai, o pirmieji požymiai dažnai būna labai bendri ir lengvai paaiškinami kitomis priežastimis, ypač kai kalbama apie jauną žmogų.
„Dažniausiai toli pažengęs lėtinis inkstų nepakankamumas pasireiškia nespecifiniais simptomais – silpnumu, pykinimu, greitu nuovargiu, apetito stoka, kartais vėmimu, dirglumu ar net sulėtėjusiu mąstymu, vaikams – augimo sulėtėjimu. Nors lėtinė inkstų liga dažniau nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms, ji gali pasireikšti ir jaunesniems ar net vaikams, todėl svarbu neignoruoti šių požymių. Rekomenduojama stebėti savo sveikatą ir profilaktiškai tikrintis – atlikti kraujo, bendrą šlapimo ir albuminurijos tyrimus“, – aiškina gydytoja.
Lėtinę inkstų ligą gali signalizuoti įvairūs tyrimų rodikliai
Lietuvos asociacijos „Gyvastis“, vienijančios organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais organais gyvenančius žmones, narė Sigita Varanauskaitė-Tumėnienė pasakoja, kad pirmieji sveikatos sutrikimai prasidėjo dar būnant 15–16 metų. Ji jautė silpnumą, tačiau tuo metu niekas neįtarė, kad tai gali būti susiję su inkstų veikla.
„Pradėjau jaustis prastai, tyrimai rodė, kad mažas kalis, geležis, hemoglobinas, bet kažkaip labai didelio dėmesio tam niekas neskyrė. Buvo sakoma, kad tai gali būti paauglystė ir viskas turėtų susitvarkyti“, – prisimena ji.
Anot prof. E. Žiginskienės, nors šių rodiklių pakitimas nėra pats ankstyviausias inkstų ligos požymis, jie gali būti svarbi užuomina, kad organizme vyksta rimtesni procesai, todėl būtina pagalvoti ir apie lėtinę inkstų ligą kaip vieną iš galimų priežasčių.
„Mažakraujystė, kurią rodo žemas hemoglobino kiekis kraujyje, yra gana toli pažengusios lėtinės inkstų ligos komplikacija, o geležies stoka – viena iš galimų inkstinės kilmės mažakraujystės priežasčių. Tuo tarpu mažas kalio kiekis kraujyje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau jį gali lemti ir kai kurios inkstų ligos“, – sako ji.
Sunerimti privertė ryškėjantys simptomai
Sigita sako, kad bėgant metams savijauta blogėjo. Po kelių metų ji jau jautė ryškų silpnumą, stiprų rytinį pykinimą, ant kojų atsirasdavo mėlynių. Tai buvo momentas, kai ji nusprendė, kad tokia būsena nebegali būti laikoma normalia ir vėl kreipėsi į gydytojus.
„Šeimos gydytojos paskirti tyrimai parodė inkstų funkcijos sutrikimą – kreatinino kiekis kraujyje buvo smarkiai padidėjęs, o ligoninėje jis dar labiau išaugo. Vos patekusi į gydymo įstaigą buvau skubiai paguldyta į nefrologijos skyrių, tada supratau, kad viskas labai rimta“, – pasakoja Sigita.
Pasak prof. E. Žiginskienės, labai aukštas kreatinino kiekis kraujyje rodo sunkų inkstų funkcijos sutrikimą ir dažniausiai reiškia, kad liga jau yra toli pažengusi. Tuo tarpu albumino ir kreatinino santykio šlapime vertinimo tyrimas yra svarbus ankstyvos diagnostikos įrankis, leidžiantis laiku pastebėti prasidedantį inkstų pažeidimą.
Ligos priežastis nepaaiškėjo net atlikus biopsiją
Siekiant įvertinti inkstų būklę Sigitai buvo atlikta inksto biopsija, tačiau ir ji neatsakė į svarbų klausimą – kas iš tiesų sukėlė inkstų veiklos sutrikimą. Pasak pacientės, gydytojai svarstė įvairias galimas priežastis, tačiau aiškaus atsakymo negalėjo pateikti.
Anot prof. E. Žiginskienės, tai nėra išskirtinis atvejis. Nors inksto biopsija yra labai svarbus tyrimas, net ir ją atlikus nustatyti priežastį pavyksta ne visada, ypač jei liga diagnozuojama pavėluotai.
„Net ir atlikus inksto biopsiją, tikslios lėtinės inkstų ligos priežasties nustatyti nepavyksta maždaug 10–20 proc. atvejų. Bendrai priežastis gali likti neaiški maždaug penktadaliui ar net trečdaliui pacientų“, – sako gydytoja.
Ji pažymi, kad paauglystėje lėtinę inkstų ligą dažniausiai lemia įgimtos inkstų ar šlapimo takų anomalijos, genetiniai sutrikimai, glomerulų ligos ar autoimuniniai procesai. Vis dėlto kai kuriais atvejais net ir ištyrus žmogų priežastys gali likti neaiškios, nes inkstų audinys jau būna pernelyg pažeistas ir nustatoma galutinė ligos stadija.
Paaiškėjo šokiravusi diagnozė – penktos stadijos inkstų nepakankamumas
Po ilgų metų išgirsta ligos diagnozė Sigitą sukrėtė – būdama vos 23-ejų ji išgirdo, kad serga penktos stadijos inkstų nepakankamumu, o vieninteliai galimi keliai yra dializė arba inksto transplantacija. Sigitos atveju transplantacijos laukti ilgai nereikėjo.
„Man tai buvo didžiulis stebuklas. Sulaukiau skambučio ir viskas įvyko labai greitai. Šiandien turiu saugotis virusų, nes mano imunitetas yra slopinamas vartojamų vaistų, taip pat turiu stebėti mitybą, riboti druską, laiku vartoti vaistus. Bet visa kita – galiu gyventi kaip įprastas žmogus. Nesu apribota dializių“, – sako Sigita.
Pasak gydytojos, esant sunkiam lėtiniam inkstų nepakankamumui, būtent jaunas amžius dažnai lemia, kad inksto transplantacijos galimybė pradedama svarstyti kuo anksčiau, jei žmogus gali būti tinkamas kandidatas. Tokiu atveju tikslas – kuo greičiau parinkti veiksmingiausią inkstus pakeičiantį gydymą ir išsaugoti kuo geresnę gyvenimo kokybę. Ji dar kartą pažymi, kad lėtinę inkstų ligą galima laiku nustatyti atliekant kelis paprastus tyrimus.
„Ši pacientės istorija primena, kad lėtinę inkstų ligą labai svarbu nustatyti dar tada, kai žmogus nejaučia jokių aiškių simptomų – kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo daugiau galimybių ją suvaldyti ir išvengti sunkesnio inkstų pažeidimo. Dėl šios priežasties bent kartą per metus rekomenduojama atlikti paprastus kraujo ir šlapimo tyrimus, ištirti kreatinino kiekį kraujyje, įvertinti glomerulų filtracijos greitį ir albumino bei kreatinino santykį šlapime, ypač žmonėms, priklausantiems lėtinės inkstų ligos rizikos grupėms“, – teigia E. Žiginskienė.
Gydytoja primena, kad lėtinės inkstų ligos riziką didina cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, gausus nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, vyresnis nei 60 metų amžius, šeiminė inkstų ligos anamnezė, vienas inkstas, buvęs ūminis inkstų nepakankamumas, dažnas analgetikų vartojimas, pasikartojanti šlapimo organų infekcija, akmenligė, šlapimo takų obstrukcija bei autoimuninės ligos. Vis dėlto tyrimai svarbūs net ir tais atvejais, kai žmogus nejaučia jokių simptomų.
Pranešimas žiniasklaidai
2026 04 24
Nuotrauka: pexels.com
Sveikata
Skaityti daugiau
