vaistai.lt

Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė kartu su Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacija LIDPA organizavo Seimo narių edukacinę akciją „Ką Jūs žinote apie hepatitą?“ Seimo nariai buvo prašomi anonimiškai atsakyti į vienuolika klausimų apie hepatitą.

„Nuomonė, kurią pareiškė Seimo nariai, aiškiai atspindi ir mūsų visuomenės nuomonę apie hepatitą. Specialistams įdomu, kaip šią aktualią medicinos problemą supranta ir ką apie hepatitą žino valdžios atstovai“, – sako infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis.

Tik 29 proc. Seimo narių žinojo, kad Lietuvoje tiksliai nežinomas lėtiniu B hepatitu sergančiųjų skaičius. 57 proc. Seimo narių nežinojo, ką atsakyti, tuo metu 14 proc. atsakė „taip“, nes visi užsikrėtę virusiniu hepatitu registruojami nuo 1993 m.
„Lietuvoje registruojami tiktai ligoniai, sergantys ūminiu B hepatitu“, – teigia prof. habil. dr. gydytojas infektologas A. Ambrozaitis. Specialistai spėja, kad šalyje galėtų būti nuo 30 000 iki 40 000 užsikrėtusiųjų hepatitu B virusu.

Į klausimą „Kaip galima užsikrėsti hepatito C virusu?“ 9 proc. Seimo narių atsakė, kad lytiniu keliu, 12 proc. – veriant auskarus, atliekant manikiūrą, pedikiūrą, 16 proc. – naudojant infekuotus švirkštus, po 19 proc. – medicininių procedūrų metu ir transplantuojant infekuotus organus, 22 proc. – perpilant užkrėstą kraują, o 3 proc. teigė manantys, kad per seiles.

„Visi šie paminėti užsikrėtimo keliai yra teisingi ir galimi, – pripažįsta prof. habil. dr. A. Ambrozaitis. – Kaip matote, daugiausia paminėjo, jog užsikrėsti hepatito C virusu galima perpilant užkrėstą kraują.“

„Donorai yra labai svarbi mūsų Lietuvos gyventojų grupė, nuo kurių priklauso ligoninėse gulinčių, pačių sunkiausių pacientų sveikata ir netgi gyvybė“, – sako prof. habil. dr. gydytojas gastroenterologas Limas Kupčinskas.

Pasak prof. L. Kupčinsko, turėti kuo daugiau donorų, o ypač nemokamų, yra prestižo reikalas. Visi kraujo donorai prieš duodami kraują yra labai kruopščiai ištiriami dėl visų per kraują perduodamų infekcinių ligų.

Į klausimą „Ar Jūsų aplinkoje yra sergančiųjų virusiniais hepatitais“ net 29 proc. Seimo narių atsakė „taip“, 14 proc. atsakė, kad nežino, 14 proc. atsisakė atsakyti į šį klausimą, o 43 proc. atsakė, kad jų aplinkoje sergančių virusiniais hepatitais nėra.

Pasak prof. habil. dr. gydytojo gastroenterologo Jono Valantino, šiuose atsakymuose yra didelė dalis tiesos. Net apie 80 proc. žmonių patys nežino, kad jie serga C hepatitu.

„Kalbėdami su šeimos gydytojais, kitais specialistais, mes pabrėžiame, kad būtina tirti rizikos grupes ir taip išaiškinti kuo daugiau sergančiųjų. Pradžioje žmogus nejaučia jokių simptomų ar skausmo. Gali pasitaikyti silpnumas ar bendras negalavimas, bet dėl to pacientas nesikreipia į gydytojus. Tačiau kai atsiranda simptomai, liga būna toli pažengusi ir tada jau ne visus ligonius mes galime išgydyti“, – sako prof. J. Valantinas.

Klausimai Seimo nariams bei specialistų komentarai apie jų atsakymus, yra nufilmuoti ir paruoštas edukacinis vaizdo filmas. Filme Seime atlikto tyrimo rezultatus ir žinias apie hepatitą komentuoja profesorius habil. dr. gydytojas gastroenterologas J. Valantinas, prof. habil. dr. gydytojas infektologas A. Ambrozaitis, prof. habil. dr. gydytojas gastroenterologas L. Kupčinskas ir doc. infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė.