Piasledine_2025_1060x100.jpg

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, tačiau gripo atvejų – padaugėjo. Kovo 9–15 d. daugiausiai sergančiųjų užregistruota Alytaus apskrityje, mažiausiai – Klaipėdos.

Pastarąją savaitę gripu susirgo 1895 Lietuvos gyventojai, prieš savaitę – 1531. Per savaitę sergančių gripu skaičius itin išaugo Vilniaus apskrityje – nuo 418 iki 900 atvejų. 11-ąją šių metų savaitę (kovo 9–15 d.) dėl gripo Lietuvos ligoninėse gydėsi 79 asmenys, tarp jų 64 vaikai. Intensyvios terapijos skyriuje buvo gydomi 7 asmenys, tarp jų 1 vaikas.

Šį gripo sezoną (2019–2020 m.) dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 8 asmenys.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse ir Lietuvoje:

Administracinės teritorijos

(apskritys)

9 sav. (2020 m. vasario 24 d.–kovo 1 d.)

10 sav. (2020 m. kovo 2–8 d.)

Gripo atvejų skaičius

Gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius

Rodiklis

(gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius 10 tūkst. gyventojų)

Gripo atvejų skaičius

Gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius

Rodiklis

(gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius 10 tūkst. gyventojų)

Alytaus

141

1179

87,4

175

1277

94,7

Kauno

380

4762

84,8

367

5165

92,0

Klaipėdos

160

2007

63,0

193

2091

65,6

Marijampolės

165

1147

83,4

110

1204

87,6

Panevėžio

51

1320

62,0

75

1451

68,2

Šiaulių

69

1565

59,8

73

1784

68,2

Tauragės

15

487

52,6

46

552

59,6

Telšių

86

968

73,9

61

916

69,9

Utenos

9

639

50,8

13

843

67,0

Vilniaus

418

7427

91,1

418

7034

86,3

Iš viso Lietuvoje

1494

21501

77,0

1531

22317

79,9

Kuo pavojinga gripo infekcija?

Gripo virusas įsiskverbia į visus žmogaus organus, peržengia gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles gali sukelti šias komplikacijas:

  • virusinę pneumoniją,
  • virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos dangalų uždegimą),
  • miokarditą (širdies raumens uždegimą),
  • virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams),
  • virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).

Primename, kad gripas ir ŪVKTI greičiausiai plinta mažose, prastai ventiliuojamose, dulkėmis užterštose patalpose, todėl jas būtina nuolat vėdinti ir drėgnu būdu valyti. Saugantis gripo taip pat labai svarbu laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti  burną ir nosį vienkartine servetėle, kurią būtina iš karto išmesti. Jei po ranka neturime servetėlės, patariama kosėti ar čiaudėti į vidinę alkūnės pusę – taip rankomis virusų nepernešime ant liečiamų daiktų. Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus ir kt.), nedelskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Primename, kad karantino laikotarpiu į šeimos gydytojus pirmiausia reikia kreiptis telefonu ir tik sutarus dėl vizito, lankytis gydymo įstaigoje. Plačiau apie tai skaitykite čia.  

Informacija iš:

Lietuvoje padaugėjo sergančių gripu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijosImage: FreeDigitalPhotos.net

Sveikata
Skaityti daugiau
masks
Prevencija prasideda nuo žinojimo: laiku atliktų tyrimų reikšmė moterų sveikatai
masks
Kardiologė: infarktas jaunėja, kerta ir moterims
masks
Apgamų ir kitų odos darinių šalinimas: kada reikalingas chirurginis gydymas?