Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai išleido leidinį „Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai 2019–2023 m.“. Leidinyje apžvelgiama šalies vaikų sveikata 2019–2023 m., analizuojami su vaikų sveikata susiję aspektai – demografija, socialinė ir ekonominė padėtis, vaikų gyvensena, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, ligotumas, patiriamos traumos, psichikos sveikata, sveikata perinataliniu periodu ir mirtingumas.
Lentelėse ir diagramose pateikiami vaikų sveikatos statistiniai rodikliai, o kartogramose – savivaldybių rodikliai.
Vaikų statistika
2019–2023 m. gimstamumas Lietuvoje sumažėjo nuo 8,9 iki 7 gimusiųjų 1 000 gyv.
2023 m. vaikai sudarė 17,8 proc. (508 666 tūkst.) visų nuolatinių Lietuvos gyventojų. Paskutinį penkmetį vaikų dalis padidėjo. Didžiausia vaikų dalis buvo Klaipėdos r. (21,8 proc.), Vilniaus m. (20,3 proc.), Kauno r. (20,3 proc.) ir Vilniaus r. (20,2 proc.) savivaldybėse, o mažiausia – Neringos (11,7 proc.), Ignalinos r. (12,5 proc.), Anykščių r. (13,4 proc.) ir Molėtų r. (13,5 proc.) savivaldybėse.
Vaikų sveikatos specialistų skaičius ir apsilankymai pas juos
Nors vaikų sveikatos specialistų skaičius kai kuriose srityse, pavyzdžiui, reumatologų ir odontologų, išaugo, bendras vaikų ligų gydytojų skaičius per pastaruosius penkerius metus sumažėjo beveik 8 proc.
2023 m. vaikai vidutiniškai apsilankė pas gydytojus apie 7 kartus per metus, o dažniausiai į gydymo įstaigas kreipėsi 0–6 metų vaikai. Profilaktinių apsilankymų metu diagnozuota daug regėjimo problemų, laikysenos ir kalbos sutrikimų, kurių skaičius per pastaruosius penkerius metus ženkliai išaugo.
Kuo ir dėl kokių priežasčių dažniausiai serga vaikai
Lietuvoje vaikai dažniausiai serga kvėpavimo sistemos ligomis, o jų ligotumo rodikliai nuo 2019 m. palaipsniui mažėjo.
Antroje vietoje pagal ligotumą buvo akies ir jos priedinių organų ligos, kurios dažniausiai pasitaikė tarp 5–9 metų vaikų. Ligotumo akių ligomis atvejai per analizuojamą laikotarpį nežymiai augo, ir mergaitėms jie buvo registruojami dažniau nei berniukams.
Trečioje vietoje – simptomai ir požymiai, kurių priežastys nebuvo aiškios (neklasifikuojami kitur). Neretai pasitaikydavo neaiškios kilmės pilvo ir dubens skausmai, taip pat nenormali tuberkulino reakcija.
Traumos ir išorinio poveikio sukelti sužalojimai buvo ketvirtoji dažniausia vaikų ligotumo priežastis. Nors bendras traumų skaičius šiek tiek sumažėjo, berniukams jos buvo registruotos dažniau.
Penktoje vietoje pagal ligotumą buvo virškinimo sistemos ligos (be dantų ligų). Ligotumas šiomis ligomis nuo 2019 m. taip pat sumažėjo, tačiau mergaitės kreipėsi į gydytojus dažniau nei berniukai.
2023 m. daugiausia vaikų ligoninėse gulėjo dėl kvėpavimo sistemos ligų (48,4/1 000 vaikų), tam tikrų infekcinių ir parazitų sukeliamų ligų (20,2/1 000 vaikų) ir virškinimo sistemos ligų (21,1/1 000 vaikų).
Leidinys skelbiamas Higienos instituto interneto svetainės www.hi.lt skyrelyje „Leidiniai“ > „Sveikatos statistikos leidiniai”.
Pagrindiniai leidinio duomenys pateikiami infografike, kurį rasite paspaudę nuorodą.
Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Petraitė
Informacija iš:
Image: freepik.com
Sveikata
Skaityti daugiau
