Mažakraujystė ir H. pylori: ryšys, apie kurį žino ne visi

Mažakraujystė dažnai laikoma nepavojinga būkle, tačiau iš tiesų ji gali turėti reikšmingą poveikį bendrai savijautai ir sveikatai. Nors dalis žmonių ilgą laiką nejaučia jokių aiškių simptomų, ši liga gali tyliai progresuoti ir lemti įvairius organizmo sutrikimus. Todėl svarbu žinoti, kas yra mažakraujystė, kaip ji pasireiškia, kokios jos priežastys ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją.

Mažakraujystė, arba anemija, yra viena dažniausių jaunų žmonių ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje anemija serga apie 30 proc. gyventojų. Ja dažniau serga moterys nei vyrai. Vaikų iki 5 metų sergamumas siekia 41,4 proc., moterų nuo 15 iki 49 metų – 33,7 proc., o vyrų – apie 11,3 proc. Nėščiosios taip pat priklauso didelės rizikos grupei – ši liga nustatoma maždaug 40,1 proc. nėščiųjų.

„Didžiausią riziką susirgti anemija turi nėščiosios ir vaikai iki 5 metų, todėl šias grupes rekomenduojama aktyviai tirti ir gydyti. Nėštumo metu anemija gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, priešlaikinį gimdymą, o naujagimiams – ilgalaikius raidos sutrikimus“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Alma Astafjeva.

Dažniausia ligos forma yra geležies stokos anemija, sudaranti apie 50–66 proc. visų atvejų. Taip pat pasitaiko lėtinių ligų sukelta anemija bei vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo sukelta mažakraujystė. Rečiau diagnozuojama hemolizinė, aplastinė anemija ar talasemija.

Anot medikės, svarbu žinoti, kad mažakraujystė ne visada sukelia aiškius simptomus – kartais ji būna besimptomė ir nustatoma tik atlikus kraujo tyrimus. Todėl į gydytoją reikėtų kreiptis ir tyrimus atlikti, jei jaučiamas ilgalaikis nepaaiškinamas nuovargis ar pasireiškia kiti minėti simptomai.

Simptomai ir priežastys

Mažakraujystės simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pirmiausia pasireiškia nuovargis – jis nustatomas apie 44 proc. pacientų. Jei nuovargis nepraeina net ir pailsėjus, verta susimąstyti, ar tai negali būti anemijos požymis, nors visuomet svarbu įvertinti ir gyvenimo būdą, pavyzdžiui, darbo krūvį bei poilsio režimą.

„Be nuovargio dažni simptomai yra blyški oda, bendras silpnumas, galvos svaigimas, padažnėjęs širdies plakimas, dusulys fizinio krūvio metu ar net ramybėje, taip pat ūžesys ausyse,kuris būdingasypač vyresniems žmonėms. Vaikams mažakraujystė dažnai pasireiškia apetito stoka ir blyškumu, o moterims būdingesni stiprus širdies plakimas ir silpnumas, kartais net iki alpimo“, – dėsto gydytoja.

Kai kuriais atvejais gali atsirasti ir papildomų požymių, pavyzdžiui, plaukų slinkimas, sausa oda, trapūs plaukai, atminties sutrikimai, sumažėjusi koncentracija ar neįprasti mitybos įpročiai. Folio rūgšties stokos anemijai dažniau būdingi galvos skausmai.

„Mityba turi didelę įtaką anemijos išsivystymui. Pavyzdžiui, vaikai dažnai vartoja daug pieno produktų, kuriuose esantis kalcis gali slopinti geležies pasisavinimą, todėl geležies turinčių produktų nerekomenduojama vartoti kartu su pieno produktais. Vyresnio amžiaus žmonės neretai riboja savo mitybą, vartoja mažiau geležies turinčių produktų ir daržovių, todėl jiems taip pat gali išsivystyti anemija“, – teigia A. Astafjeva.

Virškinimo trakto sutrikimai dar labiau didina riziką, ypačjei organizme yra kraujavimo šaltinis, pavyzdžiui, skrandžio erozijos, opos ar hemorojus. Kraujavimas iš hemoroidinių mazgų yra viena dažnesnių anemijos priežasčių. Taip pat svarbus vaidmuo tenka bakterijai Helicobacterpylori, kuri gali pažeisti skrandžio gleivinę ir sutrikdyti geležies pasisavinimą. Kai kurie vaistai, ypač mažinantys skrandžio rūgštingumą, taip pat gali bloginti geležies pasisavinimą.

„Lėtinės ligos yra antra pagal dažnumą anemijos priežastis. Uždegiminiai procesai organizme gali sutrikdyti geležies pasisavinimą ir panaudojimą, todėl anemija dažniau pasireiškia sergant lėtinėmis inkstų, uždegiminėmis žarnyno, širdies ir plaučių, autoimuninėmis, kraujo ar onkologinėmis ligomis“, – sako „Antėja“ specialistė.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama ir Helicobacterpylori bakterijai, kuri siejama su geležies stokos anemija.

„Jei anemiją sukelia virškinimo trakto sutrikimai, svarbu nustatyti ir pašalinti galimus kraujavimo šaltinius. Kadangi lėtinės ligos ir jose vykstantys uždegiminiai procesai tiesiogiai veikia geležies apykaitą, tinkamas šių ligų valdymas yra būtina gydymo proceso dalis“, – pabrėžia medikė.

Įtariant mažakraujystę, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus. Be įprastų kraujo rodiklių, svarbu įvertinti feritino, folio rūgšties, vitamino B12 kiekį organizme, o kai kuriais atvejais – ištirti ir dėl Helicobacterpylori infekcijos, kuri gali turėti įtakos geležies pasisavinimui.Laiku atlikti tyrimai padeda nustatyti tikrąją priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.