Nėra žmogaus, kurio negali ištikti miokardo infarktas, pažeidžiantis pagrindinį žmogaus gyvybės židinį – širdį. Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) pacientai, atvykę į gydymo įstaigą dėl miokardo infarkto, sulaukia modernaus, šiuolaikiško gydymo. Tuo atveju, kai žmogui prireikia kardiochirurgų pagalbos, kuri Šiauliuose dar neteikiama, pacientai vežami į Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos kliniką, kur prireikus ne tik implantuojamas širdies stimuliatorius, bet ir persodinama širdis. Sparčiai modernėjanti pagalba – visos kardiologų komandos nuopelnas bei puikiai veikiančio kardiologijos klasterio rezultatas.
Skubi pagalba – kasdienybė
RŠL širdies ligoms gydyti skiriama daug dėmesio. Nuo praėjusių metų pradėjęs veikti Širdies ir kraujagyslių centras, vadovaujamas doc. dr. Jurgitos Plisienės, sparčiai įgyvendina visus uždavinius, kurie buvo iškelti kardiologų komandai.
„Buvo planuota sukurti visą parą veikiantį penktą Lietuvoje Intervencinės kardiologijos postą. Visą parą jis pradėjo veikti nuo rugsėjo mėnesio“, – ligoninės skyrių vadovų gamybiniame pasitarime kalbėjo centro vadovė dr. J. Plisienė.
Tam, kad postas dirbtų visą parą, pasitarnavo ir miokardo infarkto klasteris – partnerystė Šiaurės Lietuvos rajono ligoninių su Respublikinės Šiaulių ligoninės miokardo infarkto centru. Pasak J. Plisienės, iki šiol tik didžiųjų miestų gyventojai, įvykus miokardo infarktui, sulaukdavo skubios aukšto lygio medikų pagalbos. Dabar ši galimybė reali kiekvienam, nes ir iš atokių regiono gyvenviečių per dvi valandas nuo pirmųjų ligos požymių gali žmogus atvykti į Intervencinės kardiologijos centrą, kurių Lietuvoje šiuo metu yra penki.
Ištikus miokardo infarktui, laikas tampa lemiamu sėkmės garantu. Ypač svarbus laikas yra nuo pirmųjų ligos požymių iki kraujotakos atkūrimo. „Auksinės“ – tai yra pirmosios dvi valandos, per kurias atvežti ligonį iki Šiaulių tikrai yra įmanoma, jei pacientas nebūtų užvežamas į rajono ligonines, kur sugaištamos 1-2 valandos. Jei pacientas patenka tiesiai į centrą, mirštamumas nuo miokardo infarkto sumažėja iki 6 proc. Tuo atveju, jei ligonis gydomas rajono ligoninėse, kur nėra tokios pagalbos, mirštamumas siekia 35 proc.
Rezultatai akivaizdūs
Nuo tada, kai gydymo įstaigą laiku pasiekia vis daugiau miokardo infarkto ištiktų žmonių, ligoninėje miokardo infarkto diagnozė registruojama daug dažniau. 2013 metais buvo diagnozuoti 256, o per 2014 metus – 363 miokardo infarkto atvejai.
Centro vadovė pastebėjo, jog dvigubai išaugo ir planinių koronarografijų skaičius – nuo 100 per mėnesį iki beveik 200 procedūrų per mėnesį 2014 metais.
Koronarinių intervencijų taip pat padvigubėjo nuo 50 iki 80 ir daugiau per mėnesį. Ir tai – 24 valandas veikiančio Intervencinės kardiologijos posto komandos, kuriai vadovauja kardiologė Aušra Dambrauskaitė, veiklos rezultatas.
Naujovės turėjo teigiamos įtakos ir mirtingumui. 2013 metais mirtingumas buvo 21 proc., o 2014 metais – sumažėjo iki 14 proc., tačiau mirtingumo rodikliai vis dar aukšti.
Įkūrus centrą buvo planuota įsisavinti trombektomijas – mechaninį trombo pašalinimą iš galvos smegenų kraujagyslių. Ši vizija – jau realybė, atliktos trys sudėtingos procedūros, grąžinusios insultų ištiktus žmones į visavertį gyvenimą.
Nuo kovo mėnesio planuojama pradėti elektrokardiostimuliatorių implantavimą.
Sudėtingi atvejai – į Kauną
Kauno Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos kardiochirurgas dr. Algimantas Budrikis paskirtas kuruoti RŠL, kai medikams prireikia širdies kardiochirurgijos specialisto patarimų, o ligoniams – pagalbos. Ligoniai konsultuojami kartą per mėnesį.
Dėl širdies operacijos pacientai vežami į Kauną. Pasak dr. A. Budrikio, nuo gegužės 1 dienos iki gruodžio 15 dienos Kauno širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje buvo operuoti 97 ligoniai iš Šiaulių.
Pasak kardiochirurgo, apie 10 proc. pacientų, sergančių miokardo infarktu, pasireiškia kardiogeninis šokas. Iš jų 10 proc. įvyksta tos komplikacijos, nuo kurių labai dažnai mirštama, pvz. plyšta širdies raumuo. Šiai grupei gali padėti tik širdies chirurgai, tačiau mirštamumas yra labai didelis.
Sprendimus, kokį gydymą taikyti, priima visa komanda, kurioje yra ne tik kardiologas, bet ir intervencinis kardiologas bei kardiochirurgas. Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Net ne kiekvienam siūloma operacija. Kai pacientas yra garbaus amžiaus ar yra indikacijos, kad kardiochirurgija gali būti rizikinga, ji ir netaikoma.
Zita Katkienė
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
