Nėščiųjų moterų, dirbančių stovimą darbą, vaisiaus galvutės apimties matmenys yra mažesni, o dirbančių daugiau valandų per savaitę – mažesnė ne tik galvutės apimtis, bet ir vaisiaus svoris. Taigi tiek stovimas darbas, tiek ilgos darbo valandos turi negatyvų poveikį vaisiaus vystymuisi,- teigia mokslininkai.
Vaisių veikia ir darbo krūvis, ir pobūdis
Kelios ankstesnės studijos parodė, kad tam tikri su darbu susiję faktoriai – ilgos darbo valandos, stovimas darbas, psichologinė įtampa darbe ar fiziniai faktoriai – gali turėti negatyvios įtakos gimdymo išeitims, bet liko neaišku, kaip dirbančiųjų nėščiųjų moterų darbo krūvis veikia besivystantį vaisių. Norėdami paaiškinti šį ryšį tyrėjai atliko vienos iš prospektyvinių kohortinių studijų, kurių metu buvo stebimos gimdyvės, duomenų analizę.
Buvo analizuojami 4 680 nėščių moterų (vidutiniškai 31 metų amžiaus), gimdžiusių 2002 m. balandžio mėn.- 2006 sausio mėn., duomenys apie darbo pobūdį iki 30 nėštumo savaitės, darbo apmokėjimą, vaisiaus vystymąsį ir naujagimį. Atsižvelgta į gimdyvės amžių, svorį, ūgį, gimdymų skaičių, rūkymą, folinės rūgšties vartojimą ir kt. Vaisiaus vystymasis buvo vertinamas ultragarsu.
Nustatyta, kad dirbančioms nėščiosioms apie 4,3 proc. naujagimių gimė mažo svorio (mažiau nei 2500 g) ir 4,3 proc. naujagimių gimė mažesnio nei gestacinis amžius svorio, 4,9 proc. naujagimių gimė prieš laiką (anksčiau nei 37 nėštumo savaitę).
Moterims, kurios dirbo stovimą darbą, apie 30 nėštumo savaitę buvo nustatyta mažesnė vaisiaus galvutės apimtis: 0,80 mm mažesnė periodiškai dirbančioms stovimą darbą ir 0,72 mm – nuolat dirbančioms stovimą darbą negu nėščiosioms, kurios stovimo darbo nedirbo.
Moterų, dirbančių 25 valandas per savaitę ir daugiau, naujagimiai gimdavo mažesnės galvutės ir svorio nei tų, kurios dirbo mažiau valandų per savaitę.
Nors skirtumai tarp duomenų buvo reliatyviai maži, nes dirbančiųjų nėščiųjų naujagimių galvutės apimtis mažesnė nei 1 cm, o gimimo svoris nuo 148 iki 198 g, tačiau duomenys patvirtino faktą, kad tam tikri darbo faktoriai nėštumo metu turi blogesnio vaisiaus vystymosi riziką.
Todėl studijos rezultatams turi būti skiriamas tolesnis dėmesys ir detalesnė analizė.
Vaisiaus vystymąsi 80 proc. lemia genetika
Klaipėdos universitetinės ligoninės Nėščiųjų patologijos skyriaus vedėjas gydytojas akušeris ginekologas Vytautas Rauba „Vakarų Lietuvos medicinai patvirtino, kad išoriniai faktoriai vaisiaus vystymusi turi didelės reikšmės, ypač iki 12 nėštumo savaitės.
Tačiau moksliškai reikšmingu teiginiu laikomi tik A lygio multicentrinių tyrimų, atliktų daugeliu studijų keliuose žemynuose pagal tą pačią metodiką, įrodymai. Kitokio lygio tyrimai reikalingi patikslinti tolesniais tyrimais.
Kaip, kiek, kokiomis sąlygomis gali dirbti nėščioji, esą reglamentuota Darbo apsaugos taisyklėse, – pažymėjo pokalbininkas. Šiose taisyklės sudarytos jau patvirtintais įrodymais.
„Tos normos parodo, kokia aplinka būtų saugi nėščiosios darbui. Pavyzdžiui, nėščiosios negali dirbti naktinio darbo, viršvalandžių – tai gali pakenkti vaisiui“, – pasakojo V. Rauba.
Gydytojas paaiškino, jog vaisiaus vystymasis yra 80 proc. determinuotas genetiškai. Reikšmės vaisiui vystytis dar turi aplinkos sąlygos – dulkės, radiacija, triukšmas ir pan. Tiesioginį poveikį vaisiui daro nėščiosios rūkymas – kuo daugiau cigarečių surūkoma, tuo labiau. Ketvirtas faktorius – motinos ligos: infekcijos, arterinė hipertenzija, nėštumo toksikozė, diabetas.
Šaltinis
Snijder C, et al „Physically demanding work, fetal growth, and the risk of adverse birth outcomes. The Generation R study“ Occup Environ Med 2012; DOI: 10.1136/oemed-2011-100615.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
