Daugėja pacientų, besiskundžiančių akių perštėjimu, nuovargiu, sausumu, kurių kaltininkai – kompiuteris, televizorius, telefonas, planšetė, – atkreipė dėmesį daugiau nei du dešimtmečius sostinės poliklinikoje akis gydanti gydytoja oftalmologė Rita Česnauskienė. Kokios dar akių ligos persekioja pacientus ir kaip tausoti šį regėjimo organą?
Didėja pacientų srautas
R. Česnauskienė, baigusi Vilniaus universitete mediciną, jau 27 metus džiaugiasi mėgstamu darbu Vilniaus Centro poliklinikoje.
„Kuo ši profesija patinka? Ateina pacientas, su juo pabendrauji, išklausai, apžiūri, paskiri gydymą, vėliau pamatai darbo rezultatą ir tai atperka triūsą“, – sakė gydytoja.
O darbas išties intensyvus, nes jau daugiau kaip penkerius metus ji sulaukia didelių pacientų, besiskundžiančių akių perštėjimu, nuovargiu, sausumu, regėjimo pablogėjimu, srautų. Kodėl?
„Akims kenkia ir kompiuteriai, ir telefonai, ir televizoriai, ir planšetės. Be to, padidėjusį pacientų skaičių lemia ir oftalmologų trūkumas: šiemet neturime nė vieno jauno šios srities specialisto poliklinikoje“, – atsakė pašnekovė.
Kokių dar negalavimų dažniau nustatoma? Oftalmologės teigimu, neretai kamuoja alerginiai, infekciniai ar virusiniai akių susirgimai; nemažai sergančiųjų ir glaukoma – paveldima liga, kurią reikia gydyti visą gyvenimą; o štai katarakta – įgimta arba įgyta dėl traumų, dėl vaistų, operuojama ir regėjimas grąžinamas.
Kuomet skubėti pas oftalmologą
„Glaukoma nustatoma ir jaunesniems žmonėms, net vaikams. Gydžiau mergaitę, ja susirgusią 12 metų, dabar jai 27-eri, ji mato. Šia liga sergant padidėja spaudimas akies viduje, siaurėja akiplotis, ima atrofuotis regos nervas ir silpnėja regėjimas. Žmogus anka, bet nejaučia, nes akių neskauda, - kalbėjo medikė. – Kartais ateina pacientai, viena akimi nematantys, bet to patys nežino. Kiekvienas turėtų pasitikrinti, ar abiem gali regėti: užsidengti vieną akį ir pasižiūrėti, po to – kitą“.
Pas oftalmologą reikėtų suskubti ir jeigu matomas iškreiptas vaizdas, nes gali būti diagnozuota geltonosios dėmės degeneracija. Gydytoja paminėjo, kad pasitaiko, jog dėl šios ligos per vėlai kreipiasi. Be to, geltonosios dėmės degeneracija sunkiai gydoma, galima tik pristabdyti.
Taip pat jeigu staiga pradedama matyti žaibavimus ar juodulius, tai gali byloti apie tinklainės plyšimo ar atšokos simptomą, tad reikėtų skubėti pas oftalmologą, kad ištirtų.
„Šiuo metu žmonės sąmoningesni nei prieš 20 – 30 metų, todėl maža dalis iš besikreipiančių į mane ateina dėl uždelstų akių ligų. Pastarieji mano, jog praeis, tad laukia pagerėjimo keletą mėnesių ar net pusmetį“, – sakė R.Česnauskienė.
Įtakos turi genetika
Dabar, anot pašnekovės, gana retos akių traumos darbe ar kitoje aplinkoje. Tik retkarčiais gydytojai tenka iš ragenos krapštyti įkritusius svetimkūnius, pavyzdžiui, metalo gabalėlius; kartais su gėlės lapu ar net tušo šepetėliu besidažant įsiduriama namuose, sode – su jukos lapu, uogaujant ar grybaujant – su šaka.
R. Česnauskienės teigimu, labai daug įtakos regėjimui turi genetika: paveldima tiek trumparegystė, tiek toliaregystė, astigmatizmas.
„Šios paveldėtos ligos metams bėgant progresuoja. Tiems, kurie jaunystėje turėjo nedidelę trumparegystę, ilgiau nereikia akinių skaitymui, ir priešingai, toliaregiams anksčiau jų prireikia“, – paaiškino gydytoja.
Sulaukusiems 30 metų, būtinai bent kartą per metus reikia nueiti pas oftalmologą – pasitikrinti, ar nesergama akių ligos, ar nepablogėjo regėjimas.
Darbe – būtinos pertraukėlės
Gydytoja papasakojo, jog ateina pacientų, kurie savo darbe priversti prie kompiuterio išsėdėti po 8–12 valandų, kai kurie neturi galimybės net daryti pertraukėlių.
Priminė, kad mažiesiems rekomenduojama per dieną prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano praleisti ne ilgiau kaip vieną valandą, kurios metu daryti kas 15 minučių pertraukėles; suaugusiems, kasdien dirbantiems kompiuteriu, kas pusvalandį 10 minučių pailsinti akis – pasižiūrėti pro langą į tolį, jeigu jo nėra – į lubas, pajudinti akis aukštyn žemyn; atsistoti ir šiek tiek pavaikštinėti, pasimankštinti, nepamiršti kuo dažniau mirksėti, kaip tai darome, kai nežiūrime į ekraną.
Pasak R. Česnauskienės, tėvai daro didžiulę klaidą atžaloms pirkdami planšetę ar telefoną, nes paskui atveda ir skundžiasi, jog jiems skauda akytes.
„Kol vaikas neina į mokyklą, tokių daiktų jam nereikėtų duoti“, – pabrėžė medikė.
Vis dėlto jeigu vaikui tenka pirkti akinius, rekomenduoja išrinkti tokius rėmelius, kurie jam ir tiktų, ir patiktų, kad būtų malonu nešioti. Be to, reikėtų perkant atsižvelgti ir į tai, kuriam laikui jie skiriami – jeigu tik trims mėnesiams ar pusmečiui, tai neverta įsigyti brangių lęšių; pastarieji turėtų būti iš plastiko, kad sudužę nesužeistų akių. Na, o suaugusieji akinius gali rinktis pagal kišenę – lęšius iš stiklo ar plastiko, pagal skonį – rėmelius.
Padėjo susilaukti vaikelio
Koks atvejis iš ilgametės praktikos labiausiai įstrigo į atmintį?
„Kartą atėjo moteris pasitikrinti akių, jos buvo sveikos. Bet pokalbio metu paaiškėjo, kad jau daugybę metų jai nepasiseka susilaukti kūdikio, ir prasitarė, kad turi lėtinę anginą (tonzilitą). Patariau išsioperuoti. Tą patį mėnesį, manęs paklausiusi, išsioperavo, o kitą – jau džiaugėsi nėštumu, – šypsodamasi prisiminė pašnekovė. – Šiemet ji atėjo kartu su dukrele, kuriai reikėjo prieš mokyklą patikrinti akytes. Moteris prisipažino visiems sakanti, jog okulistas padėjo susilaukti vaiko“.
Baigdami pokalbį pasmalsavome, kokios akių spalvos tautiečių daugiausia. Gydytoja nusišypsojusi pasakė, kad dauguma lietuvių mėlynakiai, šiek tiek mažiau – žaliaakių ir rudakių.
Dalia Šimkutė
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
