Pėdų ir nagų grybelis – dažna ir nebūtinai su asmens švara susijusi problema, galinti pasireikšti kiekvienam. Šią infekciją ne visada paprasta atpažinti iš pirmo žvilgsnio, neretai pirmuosius simptomus žmonės painioja su odos išsausėjimu, avalynės trynimu ar tiesiog estetiniais pakitimais. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė dalijasi, kaip atskirti pėdų grybelinę infekciją ir ką svarbu žinoti apie kasdienę pėdų priežiūrą.
„Pėdų grybelis yra infekcija, kuri dažniausiai pažeidžia pėdų odą arba nagus. Nors pradžioje pakitimai gali atrodyti nežymūs, ši infekcija linkusi plisti, todėl svarbu jos nenumoti ranka ir nelaukti, kol simptomai taps ryškūs ar pradės kelti didesnį diskomfortą“, – sako vaistininkė.
Pėdų grybelis ne visada atrodo vienodai
Pasak vaistininkės, pėdų grybelis dažniausiai pasireiškia dviem pagrindinėmis formomis – kaip odos grybelis, dar vadinamas „atleto pėda“, arba kaip nagų grybelis, mediciniškai vadinamas onichomikoze. Nors abi būklės susijusios su ta pačia problema, jų požymiai gali skirtis, todėl ne visi žmonės iš karto supranta, kad susidūrė būtent su grybeline infekcija.
„Kai grybelis pažeidžia odą, dažniausiai pirmiausia pakinta tarpupirščiai – oda ima pleiskanoti, luptis, gali parausti, niežėti, atsirasti smulkių įtrūkimų, nemalonus kvapas ar jautrumas liečiant. Jei infekcija apima nagus, dažniau pastebimi spalvos pakitimai, dėmelės, nago sustorėjimas, trupėjimas, grublėtumas ar jo atšokimas nuo nago guolio“, – aiškina J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Užsikrėsti galima lengviau, nei daugelis galvoja
Pėdų grybelį sukeliantys mikroorganizmai ypač gerai dauginasi šiltoje, drėgnoje ir uždaroje aplinkoje. Dėl to didesnė rizika užsikrėsti kyla viešose vietose, kur žmonės vaikšto basi arba kur dažnai kaupiasi drėgmė – baseinuose, pirtyse, bendruose dušuose, sporto klubuose ar persirengimo kambariuose. Tačiau užsikrėsti galima ir kitais būdais – dėvint svetimą avalynę, naudojantis bendrais rankšluosčiais ar nepakankamai prižiūrint savo batus.
„Didesnė rizika kyla žmonėms, kurių pėdos linkusios prakaituoti, kurie avi ankštus, orui nepralaidžius batus ar ilgai būna su drėgna sportine avalyne. Todėl svarbu rinktis kokybišką avalynę, reguliariai keisti kojines, ypač po fizinio aktyvumo, ir pirmenybę teikti natūralaus pluošto – medvilninėms, bambuko ar vilnonėms kojinėms“, – sako „Camelia“ vaistininkė.
Ji priduria, kad didesnę riziką turi ir vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji cukriniu diabetu, ateroskleroze, venų varikoze, turintys silpnesnę imuninę sistemą ar kraujotakos sutrikimų. Tokiais atvejais net ir nedideli pėdų odos ar nagų pakitimai neturėtų būti ignoruojami, nes infekcija gali progresuoti greičiau nei įprastai, o gydymas užtrukti ilgiau.
Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai
Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, pastebėjus pirmuosius simptomus, nereikėtų laukti, kol problema susitvarkys savaime. Ankstyvose stadijose pėdų grybelis dažnai gali būti gydomas vietinio poveikio priemonėmis, tačiau tam svarbu pasirinkti tinkamą gydymo būdą pagal tai, ar pažeista oda, nagas, ar abi sritys.
„Vaistinėje galima rasti įvairių formų priešgrybelinių priemonių, tačiau jų pasirinkimas priklauso nuo pažeistos vietos. Odos grybelio atveju dažniau tinka vietinio poveikio priemonės – kremai, geliai ar purškalai, o nagų grybelio gydymui – specialūs lakai, tirpalai ar pieštukai. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad ne visos nereceptinės priemonės tinka visiems, kai kurių jų nerekomenduojama naudoti nėščiosioms ar sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis. Dėl to prieš pradedant gydymą verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku“, – aiškina vaistininkė.
Ji atkreipia dėmesį, kad negalima nutraukti gydymo vos tik pamačius pagerėjimo požymius. Grybelinė infekcija dažnai reikalauja nuoseklumo, o per anksti nutrauktas gydymas gali lemti pasikartojimą. Jei pažeista didelė nago dalis, grybelis kartojasi, atsiranda skausmas, uždegimas ar infekcija plinta, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
„Pažengusiais atvejais gydytojas gali skirti receptinius priešgrybelinius preparatus, įskaitant geriamuosius vaistus ar stipresnio vietinio poveikio tepalus. O esant kritinėms situacijoms, kartais tenka chirurgiškai šalinti užkrėstą nagą“, – teigia J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Didelę reikšmę turi ir tai, ką darome kasdien
Net ir pradėjus gydymą, svarbu suprasti, kad pėdų grybelis dažnai linkęs atsinaujinti, jei nepašalinamos jį palaikančios sąlygos. Vaistininkė pabrėžia, kad viena dažniausių priežasčių, kodėl gydymas neduoda ilgalaikio rezultato, yra nepakankamas dėmesys aplinkai, kurioje grybelis gali išlikti – ypač avalynei ir drėgmei.
„Dažnai žmonės gydo odą ar nagus, tačiau pamiršta, kad grybelio sporos gali išlikti batuose ar ant kitų paviršių. Tokiu atveju infekcija gali sugrįžti net ir po sėkmingo gydymo, todėl svarbu pasirūpinti ne tik pačia pėda, bet ir tuo, kas su ja liečiasi kasdien – dezinfekuoti batus, šlepetes, kilimus, nagų priežiūros priemones“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Ji priduria, kad gydymo metu svarbu atidžiau vertinti ir pačią pėdų priežiūrą. Jei grybelis pažeidęs odą, nereikėtų jos papildomai dirginti agresyviais šveitikliais, stipriai kvapniomis priemonėmis ar pernelyg riebiais kremais tarpupirščiuose, nes tai gali apsunkinti gijimą. Jei pažeisti nagai, svarbu jų nemaskuoti dekoratyviniu laku, nenaudoti bendrų nagų priežiūros priemonių ir stebėti, ar pakitimai neplinta.
Pranešimas žiniasklaidai
2026 04 16
Nuotrauka: Camelia
Sveikata
Skaityti daugiau
