eurovaistine-top-202604-2.gif
blog image

Pavasarį padaugėja gyvūnų apkandžiotų žmonių

Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai pastebi, kad šiltuoju metų laikotarpiu, t. y. pavasarį ir vasarą, registruojama daugiau asmenų, kurie nukenčia nuo įvairių gyvūnų apkandžiojimų. Centro duomenimis, per 1-ąjį šių metų ketvirtį dėl įvairių gyvūnų įkandimų, apseilėjimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais medicinos pagalbos kreipėsi 85 Panevėžio apskrities gyventojai, 2013 m. per tą patį laikotarpį nukentėjusiųjų skaičius buvo panašus - 83.

2013 m. Panevėžio apskrityje užregistruoti 534 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų, t. y. 7 proc. daugiau nei 2012 m., kuomet medicinos pagalbos kreipėsi 499 asmenys. Praėjusiais metais daugiausiai besikreipiančių dėl gyvūnų apkandžiojimų buvo Panevėžio mieste (214 atv.), mažiausiai - Kupiškio ir Pasvalio rajonuose (po 42 atv.). Visiems sužalotiems asmenims buvo laiku suteikta medicinos pagalba ir, prireikus, skirta pasiutligės imunoprofilaktika. 2013 m. Panevėžio apskrityje vakcina nuo pasiutligės buvo paskiepyti 229 asmenys (42,9 proc.). Didžiausias procentas vakcinos nuo pasiutligės nukentėjusiems asmenims skirta Kupiškio rajone (64,3 proc.), mažiausias - Rokiškio rajone (19,5 proc.).

Panevėžio apskrityje kiekvienais metais daugiau nuo gyvūnų apkandžiojimų nukenčia suaugę asmenys, vaikai sudaro apie 30 proc. Didžiąją dalį asmenų praėjusiais metais sužalojo sveiki, žinomi gyvūnai (73 proc.), nuo nežinomų gyvūnų nukentėjo daugiau nei ketvirtadalis asmenų (27 proc.).

Primename, kad pasiutligė yra ūmi virusinė liga, registruojama daugiau nei 150 pasaulio šalių. Virusas infekciją gali sukelti tiek laukiniams, tiek naminiams gyvūnams. Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą.

Pirmieji pasiutligės simptomai yra panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Ligai progresuojant atsiranda ir kitų simptomų. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos. Encefalitas su sujaudinimu yra klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens ir oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymių. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, paskui pereina į komą ir baigiasi mirtimi.

Lietuvoje registruojami tik pavieniai gyvūnų užsikrėtimo pasiutlige atvejai, tačiau reikia atminti, kad po gyvūno įkandimo svarbu kuo greičiau ir tinkamai sutvarkyti žaizdą: gausiai perplauti tekančiu vandeniu su muilu ar detergentu, paskui dezinfekuoti 70°C etilo alkoholiu arba jodo tinktūra. Ar skirti imunizaciją po kontakto, sprendžiama atsižvelgiant į įkandimo pobūdį, gyvūno rūšį ir jo reikšmę pasiutligės epizootijoje, gyvūno vakcinacijos anamnezę, jo būklę ir elgesį, pasiutligės paplitimą konkrečioje teritorijoje, gyvulio stebėjimo ir laboratorinio tyrimų rezultatus.

 

Informacija iš:

www.sam.lt

Image: FreeDigitalPhotos.net

Sveikata
Skaityti daugiau
masks
Lietuvoje nustačius pirmąjį b raupų atvejį šiemet, priminimas apie prevenciją
masks
Vakcinos veiksmingos kiekvienai amžiaus grupei
masks
Sergamumas virusinėmis kvėpavimo takų ligomis padidėjo