Atšilus orams, daugiau žmonių grįžta prie fizinio aktyvumo, tačiau po žiemos pertraukos per staigiai padidintas krūvis dažnai baigiasi skausmais, perkrovomis ar traumomis. Ortopedas-traumatologas paaiškina, kokias klaidas žmonės daro dažniausiai, kas nukenčia labiausiai ir kada, patyrus traumą, delsti jau nereikėtų.
Vos tik atšyla orai, parkai ir pėsčiųjų takai prisipildo bėgančių, sportuojančių ar tiesiog daugiau judančių žmonių. Tačiau kartu su šiuo pavasario aktyvumo bumu gydytojai kasmet pastebi ir kitą tendenciją – daugėja traumų, raumenų bei sąnarių skausmų ir kitų su per dideliu krūviu susijusių problemų.Pasak pirmaujančios privačios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse „Nordclinic“ gydytojo ortopedo-traumatologo dr. Arnoldo Sipavičiaus, pagrindinė problema pavasarį dažniausiai slypi ne pačiame sporte, o per staigiame grįžime prie jo po žiemos pertraukos. Organizmas dažnai dar nebūna pasiruošęs didesniam krūviui, todėl net ir įprastai atrodantis aktyvumas gali baigtis baigiasi skausmais ar traumomis.
Pavyzdžiui, bėgikai yra vieni dažniausių sportininkų, patiriančių traumas. Naujausi tyrimai rodo, jog per metus su jomis susiduria daugiau nei pusė bėgančiųjų, o dažniausiai nukenčia keliai, čiurnos ir blauzdos.
„Po pertraukos žmonės dažnai pradeda sportuoti per intensyviai, bando iš karto bėgti ilgesnius atstumus ir neskiria laiko atsistatymui. Taip pat pamirštamas apšilimas prieš treniruotę ir atšalimas po jos. Nemažai reikšmės turi ir netinkama avalynė ar paviršius, kuriuo sportuojama. Visa tai gali atrodyti kaip smulkmenos, bet būtent jos dažnai lemia, ar kūnas prie krūvio prisitaikys sklandžiai, ar sureaguos skausmu ir trauma“, – aiškina jis.
Anot gydytojo, traumos skiriasi priklausomai nuo pasirinktos veiklos. Pradėjus bėgioti ar grįžus prie komandinių sportų, tokių kaip futbolas ar krepšinis, dažniausiai nukenčia apatinė kūno dalis. „Tokiais atvejais dažniausiai matome įvairius kelių ir čiurnų pažeidimus – meniskų, kryžminių raiščių, kremzlės sužalojimus, taip pat čiurnos raiščių patempimus ar plyšimus“, – sako dr. A. Sipavičius.
Vis dažniau daugėja ir su dviračiais bei elektriniais paspirtukais susijusių traumų – vien per metus jų skaičius kai kuriose šalyse išauga apie 80 proc. Šiuo atveju, traumos po kritimų, susitrenkiant viršutinę kūno dalį, pasitaiko dažniausiai. „Pagrinde nukenčia riešai, alkūnės, pečiai ir raktikaulis, gali pasitaikyti ne tik patempimų, bet ir lūžių ar sausgyslių bei raiščių pažeidimų“, – teigia gydytojas.
Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis traumų atsiranda ne dėl vieno įvykio, o dėl ilgainiui susikaupusio krūvio. „Perkrovos atvejais vystosi raumenų ir sausgyslių uždegimai – iš pradžių jie gali pasireikšti tik nedideliu maudimu, tačiau ignoruojami ilgainiui tampa rimtesne problema“, – aiškina dr. A. Sipavičius.
Kaip saugiai grįžti prie sporto
Pasak dr. A. Sipavičiaus, po pertraukos svarbiausia neskubėti ir nebandyti per kelias dienas susigrąžinti ankstesnės formos. Krūvį reikėtų didinti palaipsniui, stebint, kaip į jį reaguoja organizmas.
„Nereikėtų tikėtis, kad kūnas iš karto bus pasiruošęs tam pačiam krūviui kaip prieš kelis mėnesius. Dažnai žmonės vis dar orientuojasi į ankstesnį savo pajėgumą, nors reali fizinė būklė jau būna pasikeitusi. Todėl geriausia pradėti nuo mažesnio krūvio, stebėti savijautą ir intensyvumą didinti po truputį. Jei žmogus planuoja sportuoti reguliariai, pradžioje labai praverčia trenerio ar kineziterapeuto rekomendacijos“, – sako jis.
Gydytojas pabrėžia, kad grįžtant prie sporto daug lemia ne vien treniruotės intensyvumas, bet ir tai, kaip žmogus pasiruošia krūviui bei reaguoja į pirmuosius kūno siunčiamus signalus. Net ir atrodytų paprasti dalykai, tokie kaip apšilimas, tinkama avalynė ar laiku pastebėtas skausmas, dažnai nulemia, ar pavyks išvengti rimtesnės traumos.
„Skausmas nėra tas pats, kas įprastas nuovargis po fizinio aktyvumo. Jei jis atsirado po konkretaus judesio, smūgio ar kryptelėjimo, nepraeina per kelias dienas pailsėjus arba trukdo normaliai judėti, situacijos nereikėtų nuvertinti. Žmonės dažnai tikisi, kad praeis savaime, tačiau delsimas kai kuriais atvejais tik pablogina būklę. Laiku sureagavus galima išvengti rimtesnių traumų ir ilgesnio gydymo“, – aiškina dr. A. Sipavičius.
Informacija iš:
2026 m. balandžio 28 d.
Nuotrauka iš „Nordclinic“ archyvo
Sveikata
Skaityti daugiau
