Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad Lietuvoje praėjusią savaitę prasidėjo 2023–2024 m. gripo sezonas, truksiantis iki kitų metų 20-osios savaitės (gegužės). NVSC nuolat seka bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) situaciją. Viso gripo sezono metu bus skaičiuojamas suminis sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis ir vertinama, kiek tokių atvejų tenka 100 tūkst. gyventojų.
NVSC duomenimis, spalio 2–8 d. bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos rodiklis buvo 988,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 40-ąją savaitę registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad 40-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis sumažėjo.
Pirmąją 2023–2024 m. gripo sezono savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėje nesigydė nė vienas asmuo.
Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2023 m. 39-ą savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimtas 51-as ėminys, iš kurių viename buvo aptiktas A (H3) tipo gripo virusas.
Skiepai – efektyviausia priemonė
Efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir COVID-19 ligos, yra skiepai. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo abiejų ligų vieno vizito pas gydytoją metu (2 vakcinos – 2 dūriai). Siekiant išvengti sunkių ligų komplikacijų, labiausiai pasiskiepyti abiem – gripo ir COVID-19 – vakcinomis rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis ligomis, žmonėms su nusilpusiu imunitetu, taip pat medikams ir nėščiosioms. Dėl skiepų reikia kreiptis į gydymo įstaigą.
Primename, kad COVID-19 ligos, kaip ir gripo bei ŪVKTI prevencijos priemonės yra tokios pačios:
* Stenkitės reguliariai kruopščiai plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių), nesant galimybės nusiplauti – jas dezinfekuokite.
* Neplautomis rankomis nelieskite akių, nosies ar burnos.
* Dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas.
* Čiaudėdami ir kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartine nosine. Panaudotas nosinaites išmeskite į šiukšliadėžę. Jeigu po ranka neturite nosinės, čiaudėkite ir kosėkite į rankovę (geriausiai į alkūnės linkį). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas.
* Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose, nesilankykite žmonių susibūrimuose.
* Neveskite sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir laikykitės jo rekomendacijų.
* Susirgus rekomenduojama dėvėti medicininę kaukę, kuri padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint. * Slaugydami sergantį asmenį, taip pat dėvėkite medicinines kaukes ar respiratorius.
* Sergamumo pakilimo metu medicinines veido kaukes arba respiratorius dėvėkite viešose uždarose vietose: paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte ir kitose uždarose vietose, kurios prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių. * Gydymo įstaigose veido apsaugos priemones dėvėkite pagal jų nustatytą tvarką.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos




