Šiuolaikinis mokslas, remdamasis praktika, plėtoja bendradarbiavimo sampratą tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo. Toks bendradarbiavimas formuoja sisteminį požiūrį į sveikatą, įtraukia individą į savo sveikatos formavimo valdymą. Besivystanti visuomenė susiduria su civilizacijos iššūkiais gyventojų sveikatai (nutukimas, lėtinių ligų plėtra, fiskalinis spaudimas sveikatos priežiūros sistemoms ir kt.), kurie skatina mus keisti požiūrį į savo sveikatą, skirti daugiau dėmesio fizinei ir dvasinei sveikatai išsaugoti. Vienas iš pagrindinių būdų apsiginti nuo mus tykančių civilizacijos pavojų (pvz., ozono klausimas, asbesto stogai ir kt.) yra visuomenės požiūrio į sveikatos priežiūros prevenciją formavimas. Tai yra požiūris, kai visuomenė siekia išvengti galimų organizmo funkcijų sutrikimo rizikų arba maksimaliai sumažinti sutrikimus iškart juos pastebėjus. Prevencija gali būti vykdoma visos populiacijos mastu, gali būti nukreipta į didelės rizikos pacientų grupes arba taikoma atskiram individui – to šiuo metu ir siekiama visuomenės sveikatos stiprinimo srityje.
Visuomenės sveikatos srityje prevencija yra daugialypė ir daugiadisciplinė. Poveikį žmogaus sveikatai turi socialiniai veikniai, aplinka, gyvenimo būdas: rūkymas, mityba, fiziologinė būklė, geografinė vieta ir kt. Sveikatos priežiūros paslaugos tradiciškai dažnai yra orientuotos ne į ligų prevenciją, o į jų gydymą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO, Lirtuva jos nare tapo 2018 m.) šalyse prevencijai išleidžiama tik 3 proc. sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų.
Europos atsakas į civilizacijos iššūkius sveikatai
Pažymėtina, kad didžiausiu Europos sveikatos iššūkiu mūsų šimtmečio pirmojoje pusėje tebėra (ir greičiausiai tebebus) lėtinės ligos. Iki 2030 m. prognozuojamas mirtingumo augimas nuo kai kurių lėtinių ligų (plaučių, gaubtinės ir tiesiosios žarnos, krūties ir prostatos vėžio). Šios lėtinės ligos pasižymi tuo, kad yra retai išgydomos, ilgai trunkančios, joms reikalingas specialus brangus gydymas.
Lėtinių ligų plitimą lemia plintantys nesveiki įpročiai ir sveikatai nepalankus elgesys. Rūkymas, fizinis neveiklumas, daug saldaus maisto, alkoholio vartojimas – šie gyvenimo įpročiai daro didelę įtaką sunkioms lėtinėms ligoms (diabetui, vėžiui, kraujotakos sistemos ligoms ir kt.) bei daugiafaktorinėms ligoms (kai pacientas kenčia nuo sunkių ligų derinio) vystytis.
Mokslininkų ir finansininkų nustatyta ir paskaičiuota, kad didelė lėtinių ligų rizikos veiksnių našta žmonijai ir ekonomikai gali būti sumažinta. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, daugiau nei pusė PSO Europos regiono gyventojų nevykdo rekomendacijų dėl būtinojo fizinio aktyvumo krūvio ir, deja, šis santykis didėja. Įdomu, kad PSO tyrimai nustatė antsvorio ir nutukimo sietį su tipiškomis kaloringomis dietomis. ES specialistai apskaičiavo, kad daugiau nei pusė suaugusių ES gyventojų yra nutukę (vertinama pagal KMI, kuris didesnis nei 30) arba turintys antsvorio (vertinama pagal KMI, kuris didesnis nei 25). Abi šios sveikatos problemos yra penktoje vietoje pagal svarbiausias mirčių priežastis Europoje.
Prie ateities sveikatos iššūkių taip pat priskiriamas visuomenės senėjimas, kuris pasižymi neurodegeneracinių (nepagydomų) sutrikimų plėtra (pvz., Alzhaimerio liga). Prognozuojama, kad Nyderlanduose vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis padidės nuo 15,3 proc. 2010 m. iki 26,8 proc. 2050 m. Situacijai valdyti reikės papildomų investicijų, ypač į visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo plėtojimą. Didėjantis fiskalinis spaudimas paveiks sveikatos priežiūros sistemas, nes žmonių gyvenimo trukmė dėl gerėjančių sveikatos stiprinimo paslaugų ilgės, o dirbančiųjų, taigi ir mokesčių mokėtojų, dalis mažės.
Prevencija yra svertas, skatinantis aktyvų gyventojų dalyvavimą mažinant sveikatos rizikos veiksnius (pvz., rūkymą, kvaišalų vartojimą, per mažą fizinį aktyvumą ir kt.).
Inovacijų vaidmuo prevencijoje
Inovacijos yra pagrindinis prevencinių priemonių ir strategijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje variklis. Inovacijos gali būti institucinės (valdymo), socialinės, elgesio, kultūrinės, technologinės. Pavyzdžiui, prevencija gali būti siejama su sveikatos priežiūros rinkos virsmu vartotojų sveikatos priežiūros rinka, kurioje pirkimo iniciatyva kyla iš vartotojų poreikių. Šį pokytį lemia vis didesnis mobiliųjų ir internetinių technologijų, savikontrolės prietaisų, sveikatos turizmo, savigydos vaistų ar funkcionalaus maisto naudojimas. Inovacijos formuoja prevenciją lengvinančius sprendimus.
Prevencijos strategija ir politika
Prevencija gali būti veiksmingai įgyvendinama keliais būdais – pradedant draudimu, apmokestinimu ir baigiant savęs valdymu. Grupuojant skirtingus požiūrius į prevenciją, asmeninė atsakomybė derinama su skatinimu prevencijai, kurią teikia sveikatos priežiūros organizacijos ir valstybė.
Institucinės (valdymo) naujovės
Politika, kai taupomi pinigai ir siekiama užkirsti kelią nesveikiems įpročiams, gali būti veiksmingesnė nei medicininės intervencijos ir terapija. Tai apima draudžiamuosius teisės aktus (draudimas rūkyti viešose vietose, minimalaus alkoholio vartojimo amžiaus didinimas ar netinkamo maisto reklamos apribojimai, ekonominiai veiksniai). Padidinami muitai cigaretėms, degalams; įstatyminėmis priemonėmis skatinama fizinė veikla. Be to, informacinių technologijų erdvinės struktūros ir intervencijos bei biomedicinos technologijų plėtra paspartina naujų procesų įgyvendinimą valdžios institucijose, priartinant sveikatos stiprinimo paslaugas prie konkretaus gyventojo.
Elgesio naujovės
Sėkmingam ligų prevencijos, kaip proceso, įgyvendinimui yra daugybė kliūčių. Šios kliūtys gali būti demografinės (pvz., išsilavinimo), institucinės (pvz., galimybė gauti tinkamą stiprinimo paslaugą), elgesio ir kultūros įpročiai. Pastarieji apima kalbas, socialinius papročius, gyvenimo vertybes, normas, tradicinius įsitikinimus apie sveikatą, mitybos nuostatas ir praktiką bei bendravimo įpročius. Taigi prevencija turi būti įgyvendinama tobulinant prevencijos kultūrą, ypač veiksmingai keičiant sveikatos vertybes. Tokios kultūros sukūrimas reiškia pokyčius visuomenėje ir transformacijas organizaciniu lygmeniu. Dažniausiai numatoma sauga ir sveikata darbo vietoje. Todėl darbo vietoje labai svarbus bendras požiūris ir kasdienis elgesys, o organizaciniu lygmeniu – skatinamųjų priežiūros sistemų procesų inicijavimas. Tokiu būdu organizuotas bendruomenės ir savęs valdymas gali laipsniškai pakeisti gyventojų elgesį.
Prevencinės strategijos iš esmės grindžiamos pacientų racionalumo žadinimu, pavyzdžiui, gyvenimo būdo pasirinkimu. Apeliacija į emocijas (pvz., naudojant kompiuterinius žaidimus) gali būti labai veiksminga didinant sąmoningumą, taip pat gerinant emocinę sveikatą kaip prevencijos tikslo dalį. Suaktyvinus emocinę sistemą, elgesys gali būti veiksmingai pakeistas. Pavyzdžiui, viešoji informacija apie apsinuodijimą kvaišalais, alkoholiu, rūkalais kartu su draudžiamaisiais teisės aktais gali paskatinti gyventoją keisti elgesį ir įsitraukti į savęs valdymo procesą, kad taptų sveikesnio gyvenimo būdo pasekėju. Tokį išorinį poveikį žmogui galima pastebėti propaguojant rūkymo ir (ar) alkoholio vartojimo prevenciją per visuomenės informavimo priemones, pardavinėjant gėrimus mažesnėse talpose, skatinant fizinį aktyvumą gryname lauke.
Būtina atkreipti visuomenės dėmesį į prevencijos svarbą, gerinti supratimą apie medicinos mokslo pasiekimus, informuoti apie galimas ligas, didinti sveikatos raštingumą. Naujos švietimo priemonės padeda pacientams sąmoningiau pasirinkti sveikus produktus, sveikos gyvensenos galimybes, atsakingesnį sveikatos stiprinimo paslaugų naudojimą. Prevencijos strategijų plėtojimas aktyvuoja gyventojų įtraukimą į savo sveikatos tausojimą. Tyrimai parodė, kad ligos prevencijos suvokimui išlieka būdingos tradicinės medicinos praktikos sąvokos. Atsakomybė už individualią sveikatą turėtų būti perduota gyventojams, tai priverstų žmones jaustis kaltus dėl pasyvumo savo sveikatos atžvilgiu. Investicijos į mokslinius tyrimus, infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius gali būti naudingos siekiant pakeisti požiūrį į prevenciją ir tobulinti jos skatinimo būdus. Pažymėtina, kad prevencinės sveikatinimo programos negali būti vienodos visoms šalims narėms, būtini ekonominio efektyvumo tyrimai konkrečiai šaliai.
Technologinės inovacijos
Technologinių inovacijų taikymas sudaro galimybes pasiekti geresnės gyvenimo kokybės nepalyginamai greičiau ir geriau. Diegiama nauja vaizdo įranga, skubios diagnostikos prietaisai, belaidžiai įrenginiai ir priežiūros technologijos namuose. Tai ypač svarbu sprendžiant tokias aktualias sveikatos problemas, kaip senėjimas, nes gyventojų aprūpinimas specialiomis priemonėmis ženkliai pagerina senų žmonių savarankiškumą, kurio labai laukiama pasekmė – gyvenimo kokybės gerėjimas.
Dar viena labai svarbi technologinių inovacijų pritaikymo sritis yra informacijos apie rizikos grupės programos dalyvius, gyventojų lūkesčius, prevencijos sektoriaus aktyvius narius skaitmenizavimas, kūrimas informacinių bazių, kurių pagrindu reikalinga gyventojams prevencinė pagalba nesunkiai nustatoma, suteikiama, vertinama jos nauda.
Šiuo metu plačiai paplitusios inovatyvios technologijos (planšetiniai kompiuteriai, mobiliųjų ir žiniatinklio prietaisų programos, kt.) nepertraukiamai palaiko prevencinę priežiūrą, padėdami gyventojams, kurie nori valdyti savo sveikatos būklę: kaupia duomenis, renka naudingą sveikatos gerinimo informaciją, patarimus apie sveikus įpročius, stebi cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį, skausmą, skaičiuoja kalorijas ir t. t.
Prevencijos visuomenės sveikatos stiprinimo srityje išlaidų ir naudos įvertinimas
Tyrimai parodė, kad prevencijos procesų galimybes kontroliuoti visos sveikatos priežiūros išlaidas reikėtų vertinti atidžiai. Investicijos į prevenciją kai kuriais atvejais gali sutaupyti pinigų, tačiau kitais atvejais gali padidinti sveikatos priežiūros išlaidas.
Kai kurie tyrimai rodo, kad prevencija gali teigiamai paveikti produktyvumo lygį, mažinti sergamumą, mirtingumą, t. y. sumažinti visos sveikatos priežiūros išlaidas, nes sveikesni žmonės yra produktyvesni nei sergantys. Apskaičiuota, kad produktyvumo nuostoliai, susiję su lėtinių ligų, tokių kaip negalia, neplanuotas nedarbingumas ir padažnėję nelaimingi atsitikimai, kainuoja net keturis kartus daugiau nei išlaidos jų prevencijai.
Gera sveikata daro didelę įtaką žmonių gerovei, gali reikšmingai prisidėti prie ekonominės grąžos. Todėl vykdant prevenciją sveikatos gerinimas turi būti suvokiamas labiau kaip investicijos, teikiančios didesnę naudą visuomenei, vertę visuomenės nariui, o ne vien tik ekonominę investicijų grąžą valstybės biudžetui. Susitelkimas į ekonominę grąžą gali būti neteisingas būdas kalbant apie prevenciją. Sveikatos būklę galima vertinti, pavyzdžiui, vykdant prevencinę veiklą ir vertinant sveikatos rizikos rodiklių kitimą.
Sveikata yra svarbi priemonė žmonėms užsidirbti ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime. Sveiki gyventojai yra būtina aktyviai veikiančios pilietinės visuomenės sąlyga, pavyzdžiui, vykdant savanorišką darbą. Be individualios naudos, geresnė sveikata lemia ir išorinę naudą, atsirandančią dėl to, kad asmens sveikata yra naudinga ir kitiems: sveikas žmogus neužkrečia kitų.
Prevencijos ekonominė nauda neginčijamai turi teigiamą poveikį ne tik populiacijai, bet ir atskiram asmeniui. „American Journal of Public Health“ 2006 m. paskelbė tyrimą, kad prevencijos veiksniai turėjo įtakos gyvenimo trukmės padidėjimui kai kurių ligų atveju: 51 ar 52 metų pacientai papildomai gyventų 0,85 metų, jei laiku būtų gydomi nuo nutukimo; 2,05 metų papildomai gyventų, jei būtų vykdomi prevenciniai veiksniai dėl hipertenzijos ir 3,14 – dėl diabeto. Kadangi ilgesnė gyvenimo trukmė gali pareikalauti ilgalaikės priežiūros, tai būtent prevencijos veiksniai sudaro galimybę ilgiau gyventi aktyvų gyvenimą. Todėl prevencijos naujovės numatant ir reaguojant į šiuos poreikius gali padėti išlaikyti fizinę veiklą ir optimizuoti pagyvenusių žmonių sveikatą. Tai gali sušvelninti galimą neigiamą psichosocialinį izoliacijos ir nejudrumo poveikį.
Dėl šių priežasčių būsimose sveikatos tyrimų strategijose daugiau dėmesio reikia skirti ligų prevencijai ir sveikatos stiprinimui. Tai rodo būtinybę pažvelgti į prevenciją naujai – ne tik kaip į priemonę kontroliuoti išlaidas, bet apskritai kaip į sveikatos, sveikatos rezultatų ir ligų valdymo sveikatos priežiūros sistemose kontrolę.
Pagal Hagos Strateginių studijų centro ataskaitos medžiagą parengė
Viktorija Karlienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos vyriausioji specialistė
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
