Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja.
17-ąją šių metų savaitę (balandžio 23-29 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 50,0 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo dar mažiau – 48,7 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 17-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.
Šių metų 17-ąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti 9 asmenys. Iš jų - aštuoni 2-17 metų vaikai ir vienas – suaugęs asmuo. 2017-2018 m. gripo sezonu registruota 14 mirties atvejų.
Administracinės teritorijos 16 sav. (2018 m. balandžio 16-22 d.) 17 sav. (2018 m. balandžio 23-29 d.) Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Alytaus 1 800 57,5 1 851 61,1 Kauno 22 2965 52,5 6 2932 51,9 Klaipėdos 11 1372 43,1 3 1389 43,7 Marijampolės 4 624 44,1 6 512 36,2 Panevėžio 0 967 43,6 0 938 42,3 Šiaulių 1 909 34,0 3 937 35,1 Tauragės 1 411 42,5 1 383 39,6 Telšių 3 754 56,2 2 768 57,2 Utenos 1 455 34,7 0 560 42,7 Vilniaus 11 4893 60,8 10 4779 59,3 Iš viso Lietuvoje 55 14150 50,4 32 14049 50,0
* Duomenys atnaujinti 2018 m. balandžio 30 d.
* Duomenys atnaujinti 2018 m. balandžio 30 d.
ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.
Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?
- 65 m. ir vyresniems asmenims;
- nėščiosioms;
- asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
14 faktų apie gripą bei gripo vakciną skaitykite čia.
Daugiau apie gripą ir peršalimo ligas skaitykite čia.
Apie vieną dažniausių gripo komplikacijų – pneumokokinę infekciją skaitykite čia.
"Gripas ar peršalimas?" - plakatas čia
Informaciją apie nėščiųjų skiepus nuo gripo rasite čia.
Prof. dr. S.Čaplinsko paskaita apie gripą.
Sergamumą gripu ir ŪVKTI galima stebėti dinaminiame žemėlapyje, kurį jau šeštus metus kartu rengia VVSPT ir UAB „HNIT-BALTIC“ (HB). Žemėlapis atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.
{zemelapis}
Parengė Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai.Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net




